Vengrijos ambasadoriaus interviu "Respublikai": Vengrija grįžo ten, iš kur varoma Lietuva

- Galbūt nuvilsiu daugelį kritikų, pasakydamas, kad mums šie konstituciniai pokyčiai neatrodo radikalūs. Priešingai negu daugelis kitų Rytų Europos valstybių, Vengrija po išsivadavimo iš komunistinės diktatūros ir perėjimo prie demokratinio valdymo modelio iki šiol nebuvo pakeitusi savo pagrindinio šalies įstatymo. Todėl tai buvo didžiulio masto pokyčiai Konstitucijoje, galiojusioje nuo 1949 metų - iš esmės, galima sakyti, ji buvo sukurta iš naujo, perrašyta nuo balto popieriaus lapo tam, kad atitiktų šiuolaikines realijas. 2010 metais vykusiuose rinkimuose viena partija gavo net du trečdalius balsų ir tik tada susidarė palankios sąlygos konstituciniams pokyčiams, kurių jau seniai reikėjo. Nedaug kas akcentuoja faktą, kad šiuose rinkimuose dvi partijos apskritai nepateko į Parlamentą, nors jos buvo svarbiausios vykstant demokratinėms permainoms šalyje. Tačiau vietoj jų atsirado dvi partijos, už kurias balsavo jau demokratijos laikais užaugę jauni rinkėjai: tai tautinės pakraipos partija ir žalieji.

- Politiniai pokyčiai vyko visoje Europoje, vienos partijos iškilo, kitos - išnyko, tačiau Vengrija tik dabar pakeitė komunistų diktatūros laikais sukurtą Konstituciją. Kodėl taip pavėluotai?

- Tiesiog anksčiau nė viena valdžios koalicija Vengrijoje niekada neturėjo dviejų trečdalių daugumos Parlamente. O būtent tiek parlamentarų reikia, kad būtų pakeista Konstitucija. Vieną kartą socialistų ir liberalų koalicija turėjo reikalingus du trečdalius, tačiau neturėjo politinės valios... O kalbant apie paskutinius rinkimus, tai visiems būtina atsižvelgti, kad apie 80 procentų Vengrijos elektorato politikams pasiuntė aiškią žinutę, į kurią jie negalėjo nereaguoti - žmonės išsiilgo pozityvių permainų.

- Vengrijos politinis elitas turbūt aiškiai įsivaizdavo, kad toks Konstitucijos keitimas, deklaruojant tvirtas vertybes, sukels neigiamą reakciją užsienyje?

- Užsienyje yra aptarinėjami daugelio šalių įstatymai, ne vien tik Vengrijos. Prisiminkite kad ir Lietuvos atvejį, kai Europos Parlamente itin audringai ir prieštaringai buvo diskutuojama dėl lytinio švietimo vidurinėse mokyklose įstatymo nuostatų. Todėl apskritai tokia reakcija nieko pas mus itin nenustebino...

- Įdomiausia, kad tiek ES, tiek JAV oficialiems politikams labiausiai užkliūva normalios šeimos instituto įtvirtinimas, krikščioniška moralė, kiti vertybiniai akcentai, atsispindintys Konstitucijoje...

- Kalbant apie tradicinės šeimos sampratą, norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo klausimu plačiai diskutuojama visur, ne tik Vengrijoje. Pavyzdžiui, tose pačiose JAV vyko referendumai šiuo klausimu valstijų lygmeniu. Čia norėčiau paminėti, kad viena svarbiausių Vengrijos valdančiosios partijos vertybių yra remti šeimas, turinčias vaikų. Tai buvo deklaruota ir rinkimų programoje ir žmonės padarė sąmoningą pasirinkimą. Daugelis nekreipia dėmesio į faktą, kad ir dabartinės Europos prasta ekonominė būklė yra dėl blogos demografinės padėties. Dėl to visos Europos socialinės paslaugos tampa pernelyg brangios, ką ir kalbėti apie medicinos priežiūrą bei pensijų sektorių. Europa tampa nekonkurencinga, palyginti su Azija. Visoms valstybėms vis sunkiau išmokėti savo ankstesnių kartų padarytas skolas, nes vis mažėja tų valstybių populiacija, vis mažiau jose žmonių, galinčių dirbti, susimokėti mokesčius ir išlaikyti kitus. Man tai sunku suderinti su toje pačioje ES nuolat deklaruojama taupymo politika. Juk gausios darbingos šeimos, sumokančios mokesčius, gali sukurti taip Europai trūkstamą vidaus produktą.

- Vengrijai grasina ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), esą dėl tokių „diskriminacinių“ Konstitucijos nuostatų galite netekti 20 mlrd. eurų, kurių taip reikia Vengrijos ekonomikai. Nebijote prarasti šių pinigų?

- Nebijome, nes tai nėra naujas kreditas, o ankstesnių tarpusavio įsipareigojimų, visiškai nepriklausomų nuo Konstitucijos nuostatų, tęsinys. Dėl šio kredito susitarė dar ankstesnioji socialistų Vyriausybė, o nauja valdžia jokių sąlygų nepažeidė ir nieko nepakeitė. Tie 20 mlrd. eurų reikalingi padengti senajai skolai, o Vengrijos nacionalinis bankas turi 30 mlrd. eurų rezervą. Dabartinė Vengrijos ekonomikos raidos statistika rodo, kad lapkričio mėnesį šalies eksportas buvo didžiausias per visą jos istoriją. Skirtumas tarp eksporto ir importo sudaro 7 mlrd. eurų, o tai maždaug lygu Lietuvos biudžetui. Be to, vien per praėjusius metus sukurta apie 40 tūkst. naujų darbo vietų. Visa tai rodo mūsų ekonomikos atsigavimą ir TVF pirmiausia turėtų vertinti realius ekonominius kriterijus.

- Tuo tarpu ES propaganda rėkte rėkia, kad Vengrija susiduria su didžiulėmis problemomis šalies viduje, esą šimtai tūkstančių protestuoja prieš Vyriausybę, o kartu ir prieš naujai įsigaliojusią Konstituciją... Ar tai tiesa?

- (Juokiasi.) Tos per užsienio žinias rodytos demonstracijos, ko gero, susijusios ir su rimtesnių tarptautinių naujienų stoka pošventiniu laikotarpiu... Budapeštas yra didelis miestas. Jame gyvena daugiau nei 2 mln. žmonių. Ir galinčios atrodyti didelio masto protesto demonstracijos nėra jokia retenybė. Kaip manote, kas jas organizavo? Teisingai - socialistinės ir liberalios pakraipos partijos, triuškinamai pralaimėjusios rinkimus. Taip pat prie jų prisidėjo policijos, armijos ir ugniagesių profsąjungos, kurių socialiniai reikalavimai neturi nieko bendro su Konstitucija - jie tiesiog reikalavo, kad nebūtų prailgintas jų išėjimo į pensiją laikas (seniau galiojo tvarka, kai buvo galima išeiti į pensiją išdirbus 25 metus ir gauti visą pensiją). Užsienio žiniasklaida parodė interviu su profsąjungų vadovais, tačiau „pamiršo“ paminėti jų pareigas ir reikalavimus... Įdomiausia, kad sprendimas dėl pensijų priimtas atsižvelgiant į ES rekomendacijas: jie juk negali atvirai pasakyti, kad į pensiją reikia išleisti žmones nuo 45-50 metų, nes ir patys to nedaro. Kitaip sakant, grynai socialinis klausimas buvo panaudotas protestuojant prieš naująją Vengrijos Konstituciją.


Užvakar Vengrijos prezidentas Palas Šmitas (Pal Schmitt), surengęs Naujiesiems metams skirtą diplomatinių atstovybių ir tarptautinių delegacijų Vengrijoje vadovų susitikimą, svetimšaliams diplomatiškai paaiškino, kad „nuo sausio 1-osios įsigaliojusi naujoji šalies Konstitucija visiškai atitinka Europos normas“, o užsienio pastangos pakeisti esminius įstatymus „kelia klausimą dėl šalies suvereniteto“.

Vengrijos Konstitucijoje santuoka apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, akcentuojami doros ir moralės dalykai, krikščionybės vaidmuo išsaugant tautiškumą, stiprinama vyriausybės kontrolė teismų sistemai, centriniam bankui ir kt.

Tai daugeliui kosmopolitiškų pasaulio veikėjų sukėlė isteriją. Europos Parlamento centristų grupė siekia pradėti procesą, kad Vengrijai būtų atimtos jos teisės ES. Taip pat gąsdinama, jog Vengrijai Tarptautinis valiutos fondas neturėtų suteikti 20 mlrd. eurų paramos.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"