1 nuotr.Vokietija po truputį pradeda atsikvošėti po kanclerės Angelos Merkel saldžios populistinės retorikos apie visų migrantų priėmimą. Ekspertai teigia, kad Vokietija jau springsta nuo migrantų ir neišvengiamai pradės daugelį jų grąžinti į kilmės šalis.
Dar prieš mėnesį Bavarijos premjeras Horstas Zehoferis (Horst Seehofer) ištarė Vokietijoje plačiai nuskambėjusią frazę: „Lauk iš svajonių fabriko, atgal į realybę!“ „Spiegel“ ir antrojo Vokietijos televizijos kanalo ZDF atliktos gyventojų nuomonės apklausos parodė, kad vis daugiau jų palaiko H.Zehoferio, o ne
A.Merkel idėjas. Kanclerė politikų reitinge dabar užima tik ketvirtą vietą. Tokie rezultatai neturi stebinti, nes Vokietijos regionų vadovai kelia realius klausimus, į kuriuos A.Merkel su visa savo administracija negali atsakyti: kur suteikti nakvynę, kaip aprūpinti į šalį plūstančius pabėgėlius? Kaip organizuoti jų paskirstymą, transportą, registraciją? Atsakingi žemių ir komunų asmenys atvirai prisipažįsta, kad jiems trūksta lėšų, pastatų, darbuotojų, paprasčiausiai senka organizatorių ir savanorių pagalbininkų fizinės jėgos.
„Kai vieni atsakingi už moralę, o kiti - už darbą ir resursus, toks darbo pasidalijimas mums nepriimtinas“, - piktinosi H.Zehoferis. Taip pat jis akcentavo, kad net ir humaniškumui bei solidarumui yra ribos.
Tačiau dabar net pati migrantų „globėja“ A.Merkel pripažįsta, kad staigi, šiais metais beveik milijoną pasieksianti imigracija neišvengiamai pakeis visuomenės veidą. Sunerimę ir Vokietijos policijos vadovai, suvokiantys, jog tautų, kultūrų bei religijų mišinys didina nusikalstamumą ir jau dabar virsta tikrais mūšiais Vokietijos gatvėse. Kad populistinis A.Merkel kalbėjimas šaliai kainuos milijardus, pripažino net Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble).
Šiame kontekste ypač iškalbingi „Focus“ paskelbti duomenys, pagal kuriuos dabar Vokietijoje trūksta 770 tūkst. butų, ypač didmiesčiuose. Socialiai silpnesni gyventojai nebeįstengia nuomotis butų, o tik kambarius arba priversti likti gyventi pas tėvus. Migrantai būsto problemą tik paaštrino, apsunkindami ir taip didelę konkurenciją butų rinkoje. Norint pagerinti padėtį, šalyje kasmet turėtų būti pastatoma po 400 tūkst. butų, o valstybė privalo jų statybą remti finansiškai. Taigi čia vėl prireiks milijardų eurų iš valstybės biudžeto.
Iš apačios valdžią spaudžia ir eiliniai piliečiai, kurie iškelia esminių klausimų: mums, čia gyvenantiems ir dirbantiems, pinigų nebuvo, o migrantams staiga atsirado? Komunų vadovai jau ryžtasi net laikinam nekilnojamojo turto nusavinimui. Tai sukelia dar didesnį gyventojų pyktį. Hamburgas jau planuoja laikinai nusavinti kai kuriuos pramoninės paskirties pastatus migrantams apgyvendinti. Šie planai sulaukė aršaus nekilnojamojo turto savininkų pasipriešinimo, kalbama apie peržengtą raudonąją liniją, apie tai, kad toks nusavinimas prilygsta konfiskavimui.
Be to, pranešama, kad komunų administracija ryžosi nutraukti nuomos sutartis su nuomininkais, gyvenančiais komunai priklausiusiuose butuose, kad vietoj jų apgyvendintų migrantus. Vokietijos įstatymai leidžia nekilnojamojo turto savininkams tokį žingsnį - jei buto staiga prireikia savo poreikiams. Berlyne, kur susidarė ypač kritiška padėtis, žemės politikai jau nukreipė žvilgsnius į privatiems asmenims priklausančius nenuomojamus arba turistams nuomojamus butus. Teisės požiūriu, pasirodo, juos laikinai nusavinti irgi įmanoma: asmenys gali būti įpareigojami atiduoti naudoti savo turtą, jei to reikalauja susidariusi pavojinga situacija.
2013 metų duomenimis, migrantai sudarė 35 proc. visų Vokietijos bedarbių, nors jie sudaro tik 19,5 proc. visų Vokietijos gyventojų. Vokietijos darbo bei socialinių reikalų ministrė Andrėja Nahles (Andrea Nahles) jau pareiškė, kad pirmieji bandymai migrantus kuo greičiau įvesdinti į darbo rinką didelių vilčių neteikia. „Ne visi atvykstantieji yra kvalifikuoti. Siras gydytojas nėra tipiškas atvejis“, - teigia ministrė, mananti, kad ateinančiais metais Vokietijoje didės nedarbas bei socialinės pašalpos gavėjų skaičius.
Be to, manoma, kad vien šiais metais Vokietijos mokyklos turės priimti apie 300-400 tūkst. migrantų vaikų. Tai sunkiai išsprendžiama problema - ne tik finansų, bet ir organizacine prasme. Iš kur gauti naujas patalpas? Iš kur ištraukti naujų mokytojų? Juk jau ir taip jų trūksta. Šįmet Vokietijoje prireiks apie 20 tūkst. naujų mokytojų, iš jų 3 tūkst. - vien vokiečių kalbos.
Nesutarimai visais šiais klausimais jau gresia net A.Merkel krikdemų partijos skilimu.
Dainius Paukštė, Migracijos ekspertas:
Vokiečiai jau pamatė, kad springsta nuo migrantų srautų, nespėja tvarkytis. Akivaizdu, kanclerė labai neatsargiai pasakė, jog visus priims. Kai žinia pasiekė ausis tų, kurie nori bėgti iš savo šalių, tai tik paskatino tokius procesus.
Aš manau, kad vokiečiai labai greitai prablaivės. Tai yra cunamio banga, o su kiekviena tokia banga į krantą pasipila ir laivai, ir šiukšlės. Kartu su tais tikraisiais pabėgėliais papuola ir kriminalinių nusikaltėlių, ir ekonominių bėglių, ir politiškai motyvuotų teroristų.
Akivaizdu, kad artėja visuotinio tikrinimo metas. Tuomet tie, kurie neturės jokių dokumentų, važiuos atgal į savo kilmės šalis. Jau dabar Juodkalnija, Kosovas, Serbija yra pripažinti saugiomis valstybėmis, o tai reiškia, kad migrantų pasirinkimas, kur vykti, vis siaurėja. Kadangi Dublino konvencija negalioja, visos šalys grąžins visus ten, iš kur jie atvyko. O dokumentus padirbti nėra taip paprasta, juolab kad jų patikrinimo metodika Europoje yra ištobulinta. Be to, esama ir kitokių galimybių nustatyti, kas yra kas, net speciali apklausų metodika. Taip kad tikruosius pabėgėlius europiečiai gali atskirti nuo apsimetėlių.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
