Draudžiami vardai

Vokietija

Šioje šalyje pirmasis arba vienintelis vaiko vardas turi aiškiai nurodyti jo lytį. T.y. mergaitės negalima pavadinti Ekskavatoriumi, nes tai vyriškos giminės daiktavardis. Antra, neleistina, kad vardas žalotų jo savininką psichiškai. O dėl Ekskavatoriaus, tai vokiečiams draudžiama vadinti vaikus daiktų ir produktų vardais. Jei Vokietijos civilinės metrikacijos įstaiga atsisakys registruoti keistą vardą, galima kreiptis į teismą. Bet pralaimėjus teks rinktis kitą vardą ir už jo registraciją vėl teks mokėti valstybės nustatytą mokestį. Jeigu vardas Civilinės metrikacijos biurui kelia abejonių, jo darbuotojai naudojasi Tarptautiniu vardų žodynu ir net konsultuojasi su užsienio šalių atstovybėmis.

Švedija

Galiojantis Vardų įstatymas Švedijoje buvo priimtas tam, kad nekilmingoms šeimoms būtų uždrausta vadinti vaikus aristokratų vardais. Jame sakoma: „Neregistruojami vardai, kurie gali kelti diskomfortą jais pavadintiesiems, vardai, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių negali būti vardai.“

Jei norėsite pakeisti vardą, jis bus pridėtas prie to, kurį gavote po gimimo. Todėl vardo parinkimas Švedijoje - labai atsakingas reikalas.

Pavyzdys iš praktikos: tėvai norėjo sūnų pavadinti „Brfxxccxxmnpcccclllmmnprxvclmnckssqlbb1116“, bet kasdien vadinti Albinu. Taip jie protestavo prieš Vardų įstatymą. Jiems nebuvo leista. Atsakydami jie įteikė naują prašymą vardui „A“, bet jiems buvo vėl atsakyta. Teko registruoti „Albiną“. Taip pat uždrausta „Metalika“, „Supermenas“, „Veranda“, „Ikea“ ir „Elvis“. Leista: „Gugl“ kaip antrasis vardas, „Lego“.

Japonija

Japonijoje naujagimį galima pavadinti kaip nori. Svarbiausia, kad vardą būtų galima parašyti hiraganos skiemenimis. T.y. leistinų vardų diapazonas yra begalinis ir kartu siauras. Pavadinti dukters Ekskavatoriumi negalima, o, pavyzdžiui, Fukaka - galima. Pavardžių rinkinys japonų kalboje yra apribotas istoriškai, todėl paprastai būna aišku, kur žmogaus vardas, o kur - pavardė. Na, ir, aišku, negalima duoti rizikingų vardų. Pavyzdžiui, neleista registruoti vardo „Akuma“, kuris reiškia „velnias“.

Danija

Danijoje Vardų įstatymas yra labai griežtas ir visaip gina vaikų ateitį nuo tėvų fantazijų. Yra 7000 leidžiamų vardų sąrašas. Jei norite kūdikiui suteikti kitokį vardą, iš pradžių turite gauti vietos dvasininko leidimą, o paskui su tuo popierėliu eiti į Civilinės metrikacijos biurą, o ten prašymas bus svarstomas. Visuotinai priimtų vardų kūrybinės variacijos taip pat neleidžiamos. „Belyčiai“ vardai atmetami be jokių kalbų. Negalima vietoj vardų vartoti pavardžių, kaip tai mėgsta daryti amerikiečiai. Danai susikuria iki 1100 neįprastų vardų per metus, penktadalį jų atsisakoma registruoti. Taip pat įstatymais nuo iškraipymo ginamos senovinės daniškos pavardės.

Pavyzdys iš praktikos: Danijoje neleista registruoti vardų „Anus“, „Pluto“ ir „Manki“ (t.y. „beždžionė“). Leista: „Bendži“, „Džiminiko“, „Moli“ ir „Fi“.

Islandija

1991 m. buvo įsteigtas Islandijos vardų komitetas - grupė valdininkų, kuriai patikėta spręsti šios šalies naujagimių piliečių naujoviškų vardų likimą. Yra Nacionalinis vardų registras, ir jeigu jame nėra vardo, kurį siūlo mažylio tėvai, jiems tenka mokėti nustatytą mokestį ir rašyti prašymą. Kad naujas vardas būtų patvirtintas, jis turi būti sudarytas tik iš islandiškos abėcėlės raidžių, o ši, kaip žinoma, skiriasi nuo lotyniškos ir labiau primena senosios norvegų kalbos abėcėlę. Be to, vienam žmogui leidžiama turėti ne daugiau kaip tris vardus, iš kurių turi būti aiški piliečio lytis. Pavardžių islandai neturi. Tiksliau, jos savotiškos - sudaromos iš tėvo vardo, rečiau - iš motinos, panašiai kaip rusų tėvavardžiai. T.y. jei tėvo vardas „Erikas“, sūnaus pavardė bus „Eriksonas“, o dukters - „Eriksdoter“. Labai nedaug islandų turi „atskiras“ pavardes. Paprastai tai išeivių iš kitų šalių palikuonys, o jų tikrieji vikingai nelabai mėgsta.

Naujoji Zelandija

Naujosios Zelandijos gimimų, mirčių ir santuokų įstatymas, priimtas 1995 m., leidžia vaikus vadinti kaip nori, tik ne įžeidžiamai ir ne pernelyg ilgais vardais, taip pat kad nebūtų tokių vardų kaip „Daktaras“, „Karininkas“, „Prezidentas“ arba „Nuteistasis“. Civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojai paprastai sugeba atkalbėti nenormalius tėvus nuo kvailų vardų.

Pavyzdys iš praktikos: buvo neleista registruoti tokių vardų: „Stellion“ („eržilas“), „Je Detroit“ („taip, Detroite“), „Fiš end Čips“ („žuvis su bulvių traškučiais“), „Kinen got Liusi“, „Seks Frut“, „Seiten“ („šėtonas“), „Namber 16 Bas Šelter“, „Vajolens“ („prievarta“). „Ekskavatorių“ tikriausiai leistų!

Kinija

Kinų vaikučiams galima duoti tokius vardus, kuriuos jų nacionalinėse identifikacinėse kortelėse atpažins skeneriai. Vykdomoji valdžia pritaria paprastiems, lengvai skaitomiems vardams. Į vaikų vardus neleidžiama įterpti skaičių ir užsienietiškų abėcėlių simbolių, taip pat tų kinų rašto ženklų, kurių nėra kompiuterių šriftuose. T.y. buvo uždrausti beveik 58 tūkst. hieroglifų. Ši taisyklė buvo įvesta neseniai, ir dabar daugeliui kinų, tiek jauniems, tiek seniems, tenka keisti vardus ir pavardes įstatymo nustatyta tvarka.

Pavyzdys iš praktikos: jauni kinai susipažino internete, susituokė, gimė sūnus. Modernūs tėvai įteikė prašymą leisti registruoti vardą, kurį puikiai skaito bet kuris skeneris, - „@“. Ženklas „eta“ kiniškai tariamas „ai-ta“, o tai dar reiškia „mylėk jį“. Valdininkai kalambūro nesuprato ir pasakė „bu“ - tai reiškia „ne, negalima“.

Norvegija

Iki 2002 metų Norvegijoje galiojo oficialus valstybinis vardų sąrašas. Nebuvo leidžiami vardai, skambantys kaip pavardės. Nebuvo galima kūdikį pavadinti užsienietiškos kilmės su religija susijusiu vardu (pavyzdžiui, Jėzumi). Net pavardės buvo reguliuojamos griežtomis taisyklėmis. Pavardės, kurias turi 500 ar mažiau žmonių, buvo saugomos kaip retos. O norintysis įgyti tokią deficitinę pavardę privalėjo atsiklausti VISŲ jos turėtojų. Nuo 2002 m. viskas tapo gerokai paprasčiau, pavyzdžiui, pavardės retumo riba sumažėjo nuo 500 iki 200 žmonių.

Kitos šalys

Portugalijoje taip pat labai stiprios oficialių sąrašų tradicijos. Pavyzdžiui, negalima vaikams duoti vardų, kuriuose yra raidžių ne iš portugališkos abėcėlės, pavyzdžiui, K, W, Y. Draudžiami bet kokie užsienietiški vardai, net jei jie panašūs į vietinius.

Rusija

Tokiu vardu (Rosija) savo dukrą ir pavadino tėvai, gyvenantys Kirovo mieste. Nepaisydami ilgų įkalbinėjimų, jie nenusileido, taigi mergaitė taip ir liko Rosija Sergejevna. Pradėjus rodyti brazilų serialus, šalyje tai šen, tai ten pradėjo atsirasti Kamilų, Chuanų ir net Marisabelių. Tačiau skandalingiausias įvykis, susijęs su vardo parinkimu, įvyko Maskvoje, kai tėvai vaiką norėjo pavadinti vardu „BOČ rVF 260602“, kuris iššifruojamas kaip „Biologinis Objektas Žmogus iš Voroninų Frolovų giminės, gimęs 2002 metų birželio 26 dieną“. Tėvai susivaidijo su vietos civilinės metrikacijos įstaiga, nes ji atsisakė jį įregistruoti. Nepaisant tėvų įgeidžių, visi artimieji vaiką vadina tiesiog Saša.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“