Kadaise buvę užmiršti meno šedevrai

Prisiminkime, kokie naujausi radiniai literatūros ir meno pasaulyje privertė specialistus susimąstyti, kiek dar daug visko nežinome.

Šimtas Karavadžo paveikslų

2012 m. meno istorijoje įvyko epochinis įvykis: specialistai atrado iškart 100 nežinomų vieno didžiausių Italijos dailininkų Mikelandželo Merizio da Karavadžo (Michelangelo Merisi da Caravaggio) darbų. Jie buvo aptikti vienos Milano pilies saugyklose. O ieškoti paveikslų tarp 1378 saugojimo vienetų mokslininkus paskatino akivaizdi logika: jeigu yra tikrai žinoma, kad garsusis ankstyvojo baroko epochos atstovas mokėsi pas Milano dailininką Simoną Petercaną (Simone Peterzano), negali būti, kad mokytojo archyvuose nebūtų likę nė vieno mokinio darbo. Tyrinėtojai ten rado paties Karavadžo ranka sudarytą darbų sąrašą, taigi abejonių dėl šimto drobių autentiškumo neliko. Sensacingas radinys buvo įvertintas net 700 mln. eurų, o paveikslai publikuoti elektroniniame 600 puslapių leidinyje „Jaunasis Karavadžas. Šimtas rastųjų darbų“.

Užmirštas F.Ficdžeraldas

2015 metais skaitytojai susipažino su anksčiau nežinomu Frensio Skoto Ficdžeraldo (Francis Scott Fitzgerald) apsakymu „Karštinė“. Jis buvo išspausdintas žurnale „Strand“, praėjus 75 metams po amerikiečių literatūros klasiko mirties. Jau parengtas išleisti rankraštis buvo atsitiktinai aptiktas Prinstono universiteto, kuriame 1913-1917 m. mokėsi garsusis „Didžiojo Getsbio“ autorius, archyve. Specialistai mano, kad apsakymas apie širdies liga sergantį girtuoklį kitados nebuvo išleistas, nes vos jį sukūręs (apsakymas parašytas 1938 m. liepą) F.Ficdžeraldas nutraukė dalykinius santykius su savo literatūriniu agentu.

Rašytojui tai buvo sunkus metas: jo naujų kūrinių beveik niekas nespausdino, mylima žmona atsidūrė psichiatrijos ligoninėje, o pats F.Ficdžeraldas garsėjo kaip nepataisomas girtuoklis, kaip ir jo nežinomo apsakymo herojus.

Šarlotės Brontės plunksnos bandymas

Atrodė, kad apie Šarlotės Brontės (Charlotte Bronte) - vienos iš garsiųjų seserų Brončių, kurių romanai XIX a. viduryje sukėlė sensaciją ir vėliau buvo pripažinti anglų literatūros klasika, - kūrybą yra žinoma viskas. Tačiau 2015 m. tarp knygos „Henrio Kerko Vaito literatūrinis palikimas“, priklausiusios jos motinai, puslapių tyrinėtojai rado nežinomą apsakymą ir eilėraštį, kuriuos „Džeinės Eir“ autorė parašė būdama 17-os. Trumpame eilėraštyje Š.Brontė piešia įsivaizduojamą Angrijos šalį, kurioje gyvena jos artimieji, o apsakyme išjuokė savo tėvo nedraugą pastorių Džoną Vinterbotomą.

Paslėpta Klodo Monė pastelė

Tarp Klodo Monė (Claude Monet) darbų pastelių yra labai mažai, tačiau 2015 m. jų kolekcija netikėtai pasipildė. Anksčiau nežinoma pastelė, vaizduojanti prieplauką ir švyturį Havre (vieta, kurioje augo impresionistas), buvo pritvirtinta prie vieno iš dviejų jo paveikslų, 2014 m. išstatytų aukcione Paryžiuje, užpakalinės pusės. Labai greitai naujasis šedevrų savininkas atsitiktinai atrado, kad vietoj dviejų retų paveikslų įsigijo tris. Šiandien jau žinoma, kad visos trys drobės, datuojamos 1868 m., buvo vestuvių proga padovanotos Klodo Monė agento anūkei Anai Marijai Diuran-Ruel (Anne Marie Durand-Ruel). Visus tuos metus jos įpėdiniai net nenujautė, kokia vertybė slepiasi jų namuose.

M.Lomonosovo fejerverkai

2013 m. A.Puškino namų literatūrologai atrado iškart tris anksčiau nežinomus garsiojo švietėjo ir poeto Michailo Lomonosovo eilėraščius. Vienas kūrinys rastas ant 1759 m. prie Petropavlovsko tvirtovės vykusio fejerverko programėlės (tuo metu per paradus buvo rengiami labai sudėtingi fejerverkai, ir kiekvienas jų būdavo aprašomas eilėmis). Pavyko nustatyti, kad už šį eilėraštį M.Lomonosovas gavo 200 rublių premiją. O dar du nepasirašyti kūriniai buvo rasti naujamečio 1758 m. fejerverko ir saliuto prie grafo Šuvalovo rūmų programose.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“