Pavardės, kurias linksniuojame kasdien (III)

„Bluetooth“

„Bluetooth“ informacijos perdavimo technologija (išvertus tai reiškia „Mėlynas dantis“) šiandien naudojasi iš esmės visi. Šią technologiją sukūrė švedų kampanija „Ericsson“ ir pavadino Haraldo I Mėlyndančio (Harald Blatand), gyvenusio Danijoje prieš tūkstantį metų, vardu. Šią pravardę karalius gavo dėl tamsaus priekinio danties. Haraldas I X a. valdė Daniją ir dalį Norvegijos ir sujungė kariavusias tarpusavyje danų gentis į vieną karalystę. Nors „bla“ šiuolaikinėse skandinavų kalbose reiškia „mėlynas“, vikingų laikais galėjo reikšti ir „juodos spalvos“. Taigi istoriškai būtų teisinga karaliaus pravardę versti greičiau kaip Haraldas Juodadantis.

Svarovskis

Mįslingą D.Svarovskio (D.Swarovski) asmenybę suprasti yra sunku: jį, pavyzdžiui, galima laikyti aferistu ir klastotoju, kaip garsųjį Žoržą Frederiką Strasą (George Frederic Strass). Juvelyras Ž.F.Strasas gyveno XVIII amžiuje ir sėkmingai klastojo brangiuosius akmenis. Strazai - dirbtiniai akmenukai, imituojantys natūralius, - buvo pavadinti jo garbei. Bet jis buvo vienišas avantiūristas, kitaip nei didžiulio fabriko savininkas, inžinierius, sėkmingai ir legaliai dirbantis verslininkas D.Svarovskis. Dar kitas požiūris į D.Svarovskį: estetas, smuikininkas, romantikas. Jis troško įrodyti aplinkiniams, kad mene ne tiek svarbi medžiaga, su kuria dirbama, kiek meistriškumas ir mistiniai kristalų pasauliai. Nejau dirbtinė šviesa negali būti ryškesnė už natūralią, o dirbtinis briliantas - užtemdyti tikrą?

Giljotina

Į gyvenimo pabaigą žmogus, kaip pats manė, „siaubinga“ pavarde Giljotenas, kreipėsi į Napoleono Prancūzijos valdžios įstaigas prašydamas pakeisti baisaus įrenginio egzekucijoms vykdyti pavadinimą, bet jo prašymas buvo atmestas. Tuomet bajoras Žozefas Ignasas Giljotenas (Joseph Ignace Guillotin), mintyse atsiprašęs protėvių, ėmė galvoti, kaip atsikratyti kadaise garbingos giminės pavardės. Nežinia, ar tai jam pavyko įgyvendinti, bet Ž.I.Giljoteno palikuonys amžiams dingo iš istorikų akiračio.

Rubiko kubas

1974 m. 30-metis Ernas Rubikas (Erno Rubik), pirmasis būsimas oficialus milijonierius Rytų Europos socialistiniame bloke, triūsė Budapešto taikomojo meno ir amatų akademijoje: vengrams studentams dėstė pramoninį dizainą ir architektūrą. Domėjosi geometrija ir trimačiu daiktų modeliavimu, laikydamas jį idealia priemone erdvinei vaizduotei ugdyti. Kaip ir būna su nuostabiais išradimais, kubo projektas buvo kuriamas ne vienus metus. Iš pradžių jo išradimą sudarė 27 kubelių su įvairiaspalvėmis briaunomis rinkinys. Išradėjo užduotis buvo tokia: priversti atskirus įvairiaspalvius kubelius laisvai suktis savo vietose, nesuardant viso įrenginio konstrukcinio vientisumo.

Mecenatas

Pirmasis iš istorijai žinomų mecenatų vadinosi... Mecenatas. Tokia buvo jo pavardė: Gajus Cilnijus Mecenatas (Gaius Cilnius Maecenas). Galbūt menininkai turėjo ir kitų globėjų, bet būtent jis šioje srityje išgarsėjo taip, kad vėliau jo vardas tapo bendriniu žodžiu.

Siluetas

Etjenas de Siluetas (Etienne de Silhouette) - generalinis finansų kontrolierius Liudviko XV valdomoje Prancūzijoje. Bandė reformuoti mokesčių sistemą ir sumažinti didžiules karaliaus rūmų išlaidas. Be to, jis išrado naują pasilinksminimo būdą: apibrėžti žmogaus šešėlį ant sienų. Visa tai labai patiko ministro svečiams, kurių siluetus apvesdavo išradingasis šeimininkas, patiko ši žaisminga idėja ir pačiam karaliui, ir silueto šlovė greitai pasklido po visus Prancūzijos ir Europos užkampius. E.de Siluetas net įkūrė siluetų ir įvairių šešėlinių profilių muziejų. Vėliau siluetai buvo karpomi iš popieriaus - tokį malonumą galėjo sau leisti net neturtingieji.

Dyzelis

Tarp žmonių, be kurių atradimų ir išradimų praėjusį šimtmetį nebūtų buvusi įmanoma technikos pažanga, ypatingą vietą užima vokiečių inžinierius ir išradėjas Rudolfas Dyzelis (Rudolph Diesel), efektyvaus ir ekonomiško vidaus degimo variklio autorius. Dabar sunku įsivaizduoti, koks būtų šiuolaikinis pasaulis be šio talentingo išradėjo kūrinio. Deja, niekas net nežino, kaip baigė savo gyvenimą R.Dyzelis ir kur ilsisi jo palaikai. Žinoma tik tiek, kad 1913 m. rugsėjo 29 d. jis įlipo į keltą „Dresdenas“, vykstantį iš Antverpeno į Londoną, ir paskui be pėdsakų dingo.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“