Birštono džiazo festivalio veidai

Šį savaitgalį Birštono kultūros centre skambės ilgiausiai Lietuvoje gyvuojančio džiazo festivalio šaukiniai. Visas Birštonas ir jo svečiai tris dienas gyvena džiazo svaiginančia nuotaika. Anot pianisto Olego Molokojedovo, vienintelis kartas, kai žmogus, būdamas nelaisvėje, esi laimingas. Tai - Birštono džiazo nelaisvė. Klausydamas naktinio „džemo“ gali pasakyti, kad rytojus prasideda šiandien. Džiazo gurmanų į 6 festivalio koncertus ir dvi naktines džiazo sesijas susirenka daugiau, nei Birštone yra gyventojų. Pirmą kartą iš palapinės džiazo sesijų šėlsmas persikels į tik ką rekonstruotą, grožiu tviskantį istorinį Birštono kurhauzą.

Prisiminus 1980 metus, kai pirmojo Birštono festivalio sumanytojai ir rengėjai, tik į kurortą atvykęs dirbti Zigmas Vileikis ir vilnietis šviesaus atminimo Liudas Šaltenis ėmėsi visokių gudrybių ir pirmoji džiazo šventė miestelyje prie Nemuno negalėjo neįvykti, nes ji buvo skirta... kompartijos suvažiavimui. Šiandien tai skamba anekdotiškai; sovietmečiu džiazas buvo po storu cenzūros padu, vos ne pogrindžio muzika. Tikiu, kad organizatoriai, plakate rašydami šią dedikaciją, kišenėje laikė špygą.

Jau tuomet šiltai festivalį vertino jame apsilankęs tuometinis Vilniaus konservatorijos rektorius prof. Jurgis Karnavičius. Tai buvo geras ženklas konservatorijai ir džiazui. Iki šių dienų Birštono festivalis išlieka lietuviško džiazo meka. Lietuvos muzikantai - smogiamoji festivalio jėga. Muzikantų įvertinimas pagrindiniu prizu palieka ryškų pėdsaką ne tik renginio istorijoje, bet ir kiekvieno atlikėjo kūrybinėje biografijoje. Prestižinius apdovanojimus yra laimėję Petras Vyšniauskas, Skirmantas Sasnaukas, Arūnas Anusauskas, Leonidas Šinkarenka, Vytautas Grubliauskas, Liudas Mockūnas. Nuo pirmųjų festivalių aukščiausius siekiamybės kriterijus nubrėžė Viačeslavo Ganelino (GTČ) trio. Mušamųjų virtuozas Vladimiras Tarasovas ir nenuspėjamasis, impulsyvus improvizatorius Vladimiras Čekasinas - dažni Birštono svečiai. Jie taip pat pelnė „Grand Prix“. Intriga išlieka. Ką parodys šį kartą V.Čekasinas, su savo mokiniais anksčiau stebinęs gigantiškomis džiazo misterijomis, šokio, poezijos, mimanso „prieskoniais“, šviesų fejerija? Prieš šešerius metus, po ilgos pertraukos, specialiai į Birštoną iš Izraelio muzikuoti buvo atvykęs V.Ganelinas. Šiemet solo pasirodymą surengs pianistas Dmitrijus Golovanovas.

Dėl menko valstybės finansavimo buvo iškilusi grėsmė, būti ar nebūti festivaliui. Z.Vileikio didelėmis pastangomis ir pasiryžimu renginio biudžetas „aplopytas“ - festivalio prestižas ir Lietuvos garbė išsaugota. Laukiami muzikantai iš Italijos, Norvegijos, Estijos, Mozambiko, Šveicarijos, Brazilijos, Turkijos, JAV, Švedijos, kitų šalių. Daugelis iš jų muzikuos bendruose projektuose su mūsų džiazmenais. Kęstučio Vaiginio kvartetas gros kartu su JAV pažiba pianistu Davidu Berkmanu. Saksofono avangardininkas Liudas Mockūnas praėjusiame festivalyje improvizavo kartu su pasaulinėmis asmenybėmis Stefanu Pasborgu (Stephan Pasborg) ir savamoksliu gitaros virtuozu Marku Dukrė (Marc Ducret). Šiemet Liudas kils į festivalinę sceną du kartus: su „Haug-Bruuno“ trio ir estų grupe „Sunkus svoris“. Jų repertuare - lietuvaičių kompozicijos. Universalioji vokalistė Indrė Dirgėlaitė, dainavusi su Lietuvos simfoniniu orkestru, įsiminusi Jurgos vaidmeniu „Velnio nuotakoje“, studijuodama Stokholmo, Helsinkio akademijose su suomių grupe „Virsmas“, prieš daugelį metų nustebino Birštono publiką lietuvių liaudies dainų ir skandinaviško džiazo jungtimis. Dažnai ji pati savo dainoms kuria tekstus. Simpatiškąją dainininkę matysime su „Effect“ muzikantais iš Švedijos ir Danijos. Prie festivalio senbuvio Kauno bigbendo dirigento pulto stos studijas Bostone baigęs ir į gimtinę grįžęs Liutauras Janušaitis. Orkestras tęsia ir atnaujina anksti mus palikusio Romualdo Grabšto tradicijas. Su orkestru pirmą kartą koncertuos Dainiaus Pulausko grupė. Praėjusiame festivalyje Remigijaus Rančio suburtas Vilniaus bigbendas repetavo viso labo... mėnesį ir, be priekaištų akompanavęs Nedai Malūnavičiūtei, apvainikavo sėkmę, atnešusią į jos rankas „Grand Prix“. Neda - pirmoji dailiosios lyties atstovė, laimėjusi šį prestižinį apdovanojimą. Į orkestrą įsilies muzikantai ir Brazilijos ir Mozambiko.

Šį kartą didžiausia jaudulio našta užguls jaunosios dainininkės Lauros Budreckytės krūtinę. Ji yra laimėjusi 1-ąją vietą Klaipėdos „Jazz voices“ konkurse, sėkmingai pasirodžiusi Suomijos Porio festivalyje. Dainuoti gimtajame mieste ir būti pirmąja birštoniete dalyve - ne juokai!

Pradedant pirmuoju Birštono festivaliu, visos kultūros centro erdvės atiduodamos fotografijų ekspozicijoms. Fotografai, būdami džiazo šventės dalyviais, kuria šio reginio istorinę atmintį. Tai didžiausia džiazo galerija Lietuvoje, verta būti rekordų knygoje. Daugiasluoksnė džiazo aistra, energija, neįtikėtini garsiniai pasažai, ritmo pulsacija, nunešanti jausmus ir mintis į sąmonės užribius, - puiki galimybė fiksuoti šią demokratišką, kartu ir intelektualią muziką fotografijos vaizdais. Ypač džiazo sesijų metu, kai iš arti matai muzikantų veiduose sielos virpesius. Čia eksponuojamos Alberto Švenčionio, Vytauto Suslavičiaus, Svetlanos Baturos, Marijaus Petrausko, Ričardo Dailidės, Stasio Povilaičio, Dainiaus Labučio, Nerijaus Slesariūno fotografijos.