Geriausi metų filmai - nuo robotų iki migrantų krizės

Fantastinių filmų lobynas

Pasak laidų vedėjo ir kino kritiko Rolando Maskoliūno, praėjusiais metais buvo sukurta daug vertų pamatyti filmų: „Iš mano matytų filmų rekomenduočiau atkreipti dėmesį į šį dešimtuką. Įvairūs jų žanrai ir temos, tačiau jie visi įtaigūs, meniški. Vieni originalios formos arba turinio, kitų režisieriai tiesiog labai gerai atskleidžia žinomas temas. Vieni skatina susimąstyti, kiti suteikia daug adrenalino. Tai filmai „Sicario: narkotikų karas“ („Sicario“), „Išvirkščias pasaulis“ („Inside Out“), „Jaunystė“ („Youth“), „Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias“ („Mad Max: Fury Road“), „Stivas Džobsas“ („Steve Jobs“), „Žemės druska“ („The Salt of the Earth“), „Bruklinas“ („Brooklyn“), „Eks Mašina“ („Ex Machina“), „Anomaliza“ („Anomalisa“), „Atvirai: scientologija ir tikėjimo kalėjimas“ („Going Clear: Scientology and the Prison of Belief“)“, - vardija R.Maskoliūnas.

Kino kritiko tvirtinimu, jam labiausiai patinka fantastiniai filmai: „Aš stengiuosi peržiūrėti visus fantastinius filmus, nes mane tebedomina fantastinio kino ir mokslinės fantastinės literatūros tendencijos. Be to, renkuosi žinomų režisierių filmus, taip pat tam tikras mėgstamas temas - istorines ar politines dramas, dokumentinius filmus. Kadangi su kolege Junita esu atsakingas už filmų įsigijimą LRT televizijai, stengiuosi peržiūrėti ir filmus, kuriuos potencialiai galime arba norime įsigyti.“

Duoklė nostalgijai

R.Maskoliūno tvirtinimu, filmų sėkmė priklauso nuo kelių veiksnių: „Pavyzdžiui, pelningiausi 2015 metų filmai - tokie kaip septintoji „Žvaigždžių karų“ dalis arba „Juros periodo pasaulis“ - itin gerai žinomų filmų tęsiniai. Negana to - tai iš esmės tik šiek tiek atnaujintos žinomos istorijos. Šiuo atveju sėkmę lemia „brendas“, t.y. žinomumas ir žiūrovų nostalgija. Būtent dėl to, kad tokius projektus lengviau reklamuoti, pastaraisiais metais dominuoja pelningų filmų tęsiniai, ypač kino komiksai su superherojais.“

Finansinę sėkmę, pašnekovo teigimu, beveik visada garantuoja animaciniai filmai. „Animacija skirta plačiausiai - šeimos auditorijai. Todėl dabar kiekviena save gerbianti Holivudo kino studija kuria tokius filmus. Sėkmės atveju „gimsta“ frančizė - tokia kaip „Ledynmetis“, „Madagaskaras“, „Žaislų istorija“, „Bjaurusis aš“. Pavyzdžiui, 2015 metais vienu pelningiausių filmų tapo „Pakalikai“ - frančizės „Bjaurusis aš“ pumpurinis produktas, angliškai vadinamas „spin-off“. Tai reiškia, kad itin pamėgti kokio nors filmo antro plano herojai nusipelno savo filmo“, - pasakoja R.Maskoliūnas.

Stabiliai populiarūs, anot kino kritiko, išlieka siaubo filmai ir primityvios, vulgarokos komedijos. „Tokius filmus pastaruoju metu pradėjo „kepti“ ir Rusijos bei Lietuvos prodiuseriai. Jie skirti neišrankiai auditorijai, kuri mėgsta kažką panašaus žiūrėti ir per televiziją. Laimė, nuolat nutinka, kad išpopuliarėja originalūs, meniškai vertingi kūriniai. Pavyzdžiui, 2015 metais maloniai nustebino fantastinis nuotykių filmas „Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias“ arba „Eks Mašina“, taip pat „Sicario: narkotikų karas“ ir ypač „Išvirkščias pasaulis“, - apibendrina pašnekovas.

Filmai apie migraciją ir smurtą

Pasak didžiausio Lietuvoje kino festivalio „Kino pavasaris“ direktorės Vidos Ramaškienės, jai labai įsiminė ir gerą įspūdį padarė filmai, matyti festivaliuose. „Mano atradimai - tai filmai, kuriuos mačiau festivaliuose užsienyje, ruošdamasi festivaliui „Kino pavasaris“. Aišku, programų sudarytojai atrenka festivalio filmus, bet kai kuriuos man teko pamatyti ir dėl to labai džiaugiuosi. Gerą įspūdį paliko filmas „Mustangės“. Jis yra nominuotas „Oskarui“ užsienio filmo kategorijoje. Šis filmas bus parodytas ir per festivalį“, - sako V.Ramaškienė.

Iš filmų, rodytų Lietuvoje, „Kino pavasario“ direktorę sužavėjo Paolo Sorentino (Paolo Sorrentino) filmas „Jaunystė“. „Man visada imponuoja Sorentinas. Ne veltui antrais metais Europoje jo triumfas vėl pasikartojo“, - teigia pašnekovė.

Dar vienas išskirtinis filmas - „Paulina“. „Festivalio programa jau beveik suformuota ir bus labai įvairi. Šiemet daug dėmesio skiriama emigracijai, smurto problemoms. Kaip tik filmas iš Čilės pavadinimu „Paulina“ ir pasakoja apie smurtą prieš moteris. Tai filmas apie jauną moterį, kuri išvažiuoja dirbti į kaimą ir kaip ją jos mokiniai išprievartauja, sumuša. Tai labai subtilus psichologinis filmas. Paties smurto filme nerodoma, režisieriaus sprendimai yra kiti“, - pasakoja festivalio „Kino pavasaris“ direktorė.

Dar vienas atradimas - filmas „Arabijos naktys“. „Tai trilogija, perpasakojanti „Šahrazados naktų“ istoriją. Filme parodoma Europos ir viso pasaulio realybė, atsispindi visos problemos. Kūrėjai pasirinko keistą tematiką, keistus vaizdus. Tai tikrai drąsus ir provokuojantis filmas“, - detalizuoja pašnekovė.

Kompiuterinių žaidimų įkvėpti

Praėjusiais metais daug dėmesio sulaukė tokie filmai kaip „Žvaigždžių karai“, „Marsietis“, „Pašėlęs Maksas“. Pasak V.Ramaškienės, tai filmai, įkvėpti kompiuterinių žaidimų. „Man teko Kanuose 9 valandą ryto pasižiūrėti filmą „Pašėlęs Maksas“. Šis filmas šiemet dar ir daug nominacijų pelnė „Oskaruose“. Man jo žiūrėjimas buvo nuotykis. Žiūrėjau ir stebėjausi žmonių fantazija, bet tokie filmai ne man. Tai tokie teletabių filmai. Jie įkvėpti kompiuterinių žaidimų, kur yra daugybė karių, turinčių ne vieną gyvybę. Filme irgi yra visi tie žaidimams būtini niuansai. Ir gražios moterys, kurios tam tikru momentu psichologiškai dalyvauja veiksme, ir daug mašinų. Čia fantastika susipina su norimais dalykais, bet tokie filmai tiesiog ne man“, - sako V.Ramaškienė.

Parengta pagal priedą „TV publika“