Kodėl Lietuvoje niekas nekuria animacijos?

Saviškių kūrybos nematome

Pasak prodiuserės, Lietuvos animacijos asociacijos vadovės Agnės Adomėnės, santykiai tarp lietuviškų televizijų ir animacijos kūrėjų keisti: „Televizijos kanalai nelabai nori mokėti už lietuvišką turinį. Ir nerodo labai didelio susidomėjimo lietuviška animacija.“

Vietoj lietuviškų rodomi užsienio animaciniai filmai ir serialai. Kita vertus, pasak prodiuserės A.Adomėnės, televizijos gal ir rodytų lietuviškus animacinius serialus, tačiau jų trūksta: „Lietuviškų animacinių serialų apskritai nėra. Yra kuriami pavieniai trumpametražiai vaikams skirti filmai, o kad būtų sukurtas lietuviškas 13-26 epizodų animacinis serialas, to niekada nebuvo.“

Animaciniai filmai, skirti vaikams ir visai šeimai, daugiausia dėmesio sulaukia kino teatruose. „Tarkime, amerikietiški pilnametražiai animaciniai filmai surenka tikrai didelę auditoriją, todėl vyrauja nuomonė, kad animacija turi būti pramoginė ir skirta vaikams arba šeimoms. Tačiau yra kuriama labai daug kitokios animacijos. Tik ji gal ne tokia populiari. Ne taip gerai žinoma, tačiau mūsiškiai yra sukūrę puikių darbų, kurie keliauja po festivalius. Tai meniniai filmai, meninė animacija, skirta profesionaliai auditorijai, kino festivaliams,“ - sako A.Adomėnė.

Kainuoja įspūdingas sumas

Pasak prodiuserės, žmonės, kurie nėra susidūrę su animacija, labai nustemba, kad animacinių filmų biudžetas kartais būna net didesnis negu vaidybinių kino filmų. „Žinoma, viskas priklauso nuo pasirinktos technikos, nes animacijos yra labai įvairios. Tarkime, gali būti 3D, 2D, piešta, lėlių, smėlio, objektų, marionečių animacija. Skirtingos technikos diktuoja skirtingus biudžetus“, - teigia pašnekovė.

„Apskritai animacijos kūrimo procesas yra labai ilgas. Čia reikia labai daug rankų darbo ir šio proceso pagreitinti neįmanoma. Tai laikui imli sritis, todėl ji yra brangi“, - komentuoja A.Adomėnė.

O koks lietuviškos animacijos įvaizdis pasaulyje? „Filmams, kurie šiuo metu keliauja po festivalius, tikrai neblogai sekasi. Turime tikrai kokybiškų meninių darbų, kurie yra pripažįstami, sulaukia dėmesio ir įvertinimų. Jie yra žiūrimi, savo kokybe lygiaverčiai bet kokios kitos šalies animacijai. Tačiau negalėčiau sakyti, kad yra susiformavęs stiprus lietuviškos animacijos įvaizdis užsienyje. Nėra tokios kritinės masės, tiek daug kūrinių, kurie galėtų formuoti Lietuvos animacijos įvaizdį“, - tvirtina prodiuserė.

Vyrauja dvi kryptys

Šiuo metu pasaulyje, anot A.Adomėnės, vyrauja dvi animacijos kryptys: „Tai 3D ir lėlių animacija. 3D animacija atveria begalę galimybių. Ji gali atrodyti ir kaip 3D animacija, tačiau gali atrodyti ir kaip 2D ar kaip lėlių animacija. 3D animacijos raiškos paletė labai plati. Garsiausi 3D animacijos pavyzdžiai - tai amerikiečių filmai „Šrekas“ ir „Žaislų istorija“. Kita ryški kryptis - lėlių animacija. Pastaruoju metu susidomėjimas ja itin išaugo. Ji išgyvena atgimimą tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Lėlių animacija turi daug žavesio. Lėlių animacijos tendencijas diktuoja amerikiečių studija „Laika“. Jų sukurti pilnametražiai filmai buvo rodyti ir Lietuvoje. O naujausias jų darbas yra juosta „Kubo ir stebuklingas kardas“.

Kalba apie mirtį

Animacijos kūrėjai svarsto įvairiausias temas, o lietuvių kūrėjai renkasi mirties temą. „Lietuvių autorių filmai kažkodėl kalba apie mirtį. Trumpametražiuose filmuose, kurie dabar keliauja po festivalius, mirties tema labai ryški. Šiuo metu pats sėkmingiausias trumpametražis lietuviškas animacinis filmas režisieriaus Gedimino Šiaulio „Kaukai“ ir Urtės bei Johano Oetingerių „Nuopuolis“ svarsto šią temą“, - pasakoja A.Adomėnė.

Pašnekovės teigimu, lietuviški animaciniai filmai dalyvauja įspūdinguose festivaliuose ir tikrai yra pastebėti pasaulyje: „Sidabrine gerve” įvertintas „Nuopuolis” šiais metais atrinktas į daugiau nei 30 tarptautinių kino festivalių programas. Jis lankysis Didžiosios Britanijos, Danijos, Kanados, Berlyno, Vokietijos, Slovėnijos ir Norvegijos festivaliuose. Filmas jau gavo kelis apdovanojimus, tarp jų - kaip geriausio Šiaurės šalių animacinio filmo apdovanojimą „ReAnima” animacijos festivalyje Norvegijoje.

Filmas „Kaukai“ tarptautiniame Vilniaus kino festivalyje „Kino pavasaris“ pripažintas žiūroviškiausiu trumpametražiu filmu, šis filmas taip pat pelnė „Sidabrinę gervę”. „Kaukų“ istorija jau spėjo apkeliauti 52 skirtingus pasaulio festivalius. G. Šiaulio animacinę pasaką parodė ir Akademijos apdovanojimams „Oskarams“ nominuojantys festivaliai, tokie kaip Varšuvos tarptautinis kino festivalis, San Paulo „Anima Mundi“, „Leeds” ir „Encounters” festivaliai Didžiojoje Britanijoje. Niujorko festivalyje „Animation Block Party“ filmas laimėjo „Geriausio originalaus dizaino“ apdovanojimą.“

Parengta pagal priedą „TV publika“