Regimantas ADOMAITIS, aktorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas:
Kartais įsijungiu televizorių. Žiūriu žinias ir krepšinį, bet mane erzina dauguma vakarietiškų kino filmų, kuriuose rodomas vien kraujas, prievarta, žudynės, šaudymai ir kiti panašūs žiaurūs dalykai. Aš tokių filmų nežiūriu, man jie nepriimtini.
Apskritai laidų nesirenku, kad specialiai žiūrėčiau kokias nors diskusijų laidas ar koncertus, taip nebūna. Tiesiog televizorių įsijungiu, kai daugiau neturiu ką veikti. Įsijungiu televizorių ir man nesvarbu, ką ten rodo, aš vis tiek žiūriu kaip kvailys. O ką daryti...
Aišku, televizijos laidos veikia žiūrovus. Sunku kategoriškai pasakyti, ar ta televizijos įtaka gera, ar bloga, bet televizija neabejotinai veikia žmones. Ypač tie filmai, kuriuos dabar masiškai rodo. Grumtynės, šaudymai, žudynės, kraujas, prievarta palieka savo antspaudą. Manau, daugiausia televizorių žiūri jaunimas, tai jiems tie filmai daro didžiausią poveikį. Manau, net kenkia.
Tiesiogiai agresija į gyvenimą iš ekranų gal ir nepersikelia, bet veikia pasaulėžiūrą. Pastebiu, kad ypač pastaruoju metu bet kokie moraliniai kriterijai nustoja vertės. Dabar viskas galima, viskas leistina, viską mes darome ir nėra jokių tabu, nėra jokių draudimų...
Per Lietuvos nepriklausomybės metus televizija labai pasikeitė. Viena vertus, gerai, kad dabar galima viską rodyti, apie viską kalbėti, netgi viską demonstruoti. Kita vertus, ta laisvė griauna moralines nuostatas, keičia žmonių pažiūras. Šiandien laisvė yra labai dezinformuojanti.
Pinigai dabar didžiausia vertybė. Bet taip buvo ne visada. Deja, dabar siekiama daugiau uždirbti, negalvojama, kaip suteikti daugiau informacijos žiūrovams, kaip juos auklėti, praplėsti akiratį. Žinoma, aš neturiu griežtų nusistatymų, kiek ir kokių laidų šiandien reikėtų rodyti. Bet tikrai suprantu, kad tiek ekraninio laiko, kiek yra skiriama visokioms loterijoms, žaidimams, pinigams daryti ir panašiems dalykams, yra per daug. Apie moralines, dvasines vertybes labai retai kalbama, beveik apskritai neužsimenama. Niekam tai neįdomu. Visur dominuoja tik pinigas.
Ką rodytų televizija, jeigu aš būčiau televizijos vadovas? Konkrečiai nurodyti, ką televizija turėtų transliuoti, negaliu. Bet, mano manymu, televizija galėtų daugiau kalbėti apie dvasią, moralę, o ne apie pinigo galią, valdžią ir panašius dalykus, dėl kurių ir vyksta visos žudynės, gaudynės, peštynės ir liejasi nesibaigianti kraujo upė...
Itin daug kalbama apie neigiamą televizijos laidų poveikį vaikams ir paaugliams. Ir aš sutinku, kad televizija paauglius gali paveikti netinkama linkme. Juk labai daug galima išmokyti per pavyzdžius, bet paaugliams ir vaikams dažnai dar sunku atskirti, kas yra gerai, o kas blogai. Juos dažniau patraukia ne teigiami pavyzdžiai, o priešingai - neigiami dalykai. Neigiami pavyzdžiai turi užkrečiamą poveikį. Jie tiesiog itin paprastai užkrečia.
Neseniai žiūrėjau laidą, kurioje buvo pasakojama apie džihadistes merginas iš Anglijos. Ten buvo detaliai nupasakota, kaip jos yra užverbuojamos musulmoniškos religijos visokiais gundančiais dalykais ir tampa teroristėmis, žudikėmis. Visai jaunos merginos tampa teroristėmis žudikėmis... Jos tik ir svajoja apie tai, kaip žudys. Merginoms džihadistėms musulmoniška pasaulėžiūra yra idealas. Bet, deja, idealas joms yra ne teigiama pusė, o būtent kraujo ir žudymo kultas. Galbūt ir tokie pavyzdžiai žiūrovams turi įtakos...
Televizija gali daryti ir gerą, ir blogą įtaką. Nemažai priklauso nuo to, kaip ji naudojama, tačiau man labiausiai patinka būti miške, gamtoje. Geriau būti miške visą dieną negu valgyti visą tą televizinį jovalą. Miške, gamtoje viskas yra tikra, nesumeluota, todėl dažniau renkuosi buvimą gamtoje, o ne televizoriaus žiūrėjimą.
Parengta pagal priedą „TV publika“