Balansuojanti tarp meno ir verslo

-  Kaip juvelyrika atsirado jūsų gyvenime?

-  Baigusi mokyklą ilgai svarsčiau, ką studijuoti. Man puikiai sekėsi ir kalbos, ir tikslieji mokslai, ypač matematika. Pasirinkau vadybą ir verslo administravimą. Iki šiol dirbu nekilnojamojo turto bendrovėje, vadovauju turto valdymo departamentui. Juvelyrika ilgą laiką buvo tik mano hobis. Ja susidomėjau maždaug prieš 7 metus,  studijuodama Suomijoje. Mano draugė man parodė žiedą, kurį padarė pati, ir man pasidarė smalsu, kaip galima pačiai pasidaryti ką nors panašaus. Ši mintis manęs nepaleido, tad sugrįžusi į Lietuvą pradėjau ieškoti, kur galėčiau pasimokyti šio amato subtilybių. Suradau juvelyrą Darijų Gerliką, kuris tapo mano mokytoju ir iki šiol yra puikus patarėjas. Nors rinkausi verslo studijas, turėjau menininko gyslelę. Nuolat piešdavau sąsiuvinių paraštėse, lankiau dailę ir kitokias menines raiškas. Juvelyrika viską tarsi susiejo, leido kurti ir įgyvendinti idėjas, panaudoti vadybos žinias. Neseniai susilaukiau dukrelės, o motinystės atostogos tapo puikia proga daugiau laiko skirti mano aistrai – juvelyrikai.

- Kaip jums pavyksta suderinti verslininkės ir menininkės karjerą?

- Iki šiol pavykdavo puikiai, tikiu, kad ir ateityje tai sugebėsiu. Tiek darbas nekilnojamojo turto bendrovėje, tiek juvelyrika man labai patinka. Ir nors abi šios veiklos labai skirtingos, jos turi panašumų. Jose abiejose daug kūrybiškumo. Tiesiog versle, priešingai nei mene, kūryba plika akimi nematoma. Tačiau, ypač steigiant įmonę, įvedant į rinką naują produktą ar prekės ženklą, reikia nemažai kūrybingumo – nuo pavadinimo, logotipo dizaino iki verslo procesų, struktūros ir komandos formavimo. Kartais netgi svarstau, kuri iš veiklų kūrybingesnė.

-  Jau turite mėgstamą darbą, taigi kas paskatino sukurti nuosavą prekės ženklą „v2o“?

-  Kurti papuošalus tik sau nėra taip malonu, kaip dalytis šiuo džiaugsmu su kitais. Gera, kai žmonės lieka patenkinti mano darbais, sugrįžta. Norėjau užsiimti kokybišku klientų aptarnavimu, išsikovoti gerą vardą ir žinomumą. Taip maždaug prieš 3-4 metus atsirado prekės ženklas „v2o“. Jame užkoduota formulė: vertybė + vanduo (H2O) = laiko tėkmei nepavaldžios, amžinos vertybės. Pavadinimu noriu pasakyti, kad kuriu ne vienadienius papuošalus, o tokius, kurie galėtų būti perduoti iš kartos į kartą. Žinantys mano pavardes gali įtarti, kad prekės ženklas slepia ir mano inicialus. Prieš vedybas buvau Viktorija Venclovaitė, o dabartinė mano pavardė Orkinė, tačiau prekės ženklas gimė anksčiau, nei ištekėjau. (Juokėsi.)

-  Kokie tie „v2o“ papuošalai?

- Juos apibūdinčiau dviem nederančiais žodžiais – moderni klasika. Mano papuošalai yra klasikinių formų, simetriški, įmantrios faktūros, suteikiančios dailumo ir moteriškumo. Neretai derinu juodintą sidabrą ir auksą, nes noriu, kad papuošalas atrodytų puošniai, nekasdieniškai. Mėgstu brangiuosius akmenis – deimantus, smaragdus, safyrus, tačiau mielai renkuosi ir citrinus, oniksus, dūminį kvarcą.

- O iš kur atkeliauja brangakmeniai?

- Lietuvoje suku rasti ir kokybišką, ir nelabai brangų akmenį, todėl tenka vykti į užsienyje vykstančias parodas, bendradarbiauti su tiekėjais. Visai neseniai vykau į Šveicariją, Bazelį, kur vyko tarptautinė juvelyrikos paroda, joje savo kolekcijas pristatė garsiausi mados namai, dalyvavo daug tiekėjų, pas kuriuos ir apsipirkau. Vyras juokavo, kad ši paroda pareikalavo nemažai investicijų, bet, kaip žinoma, akmenų visada negana. (Juokėsi.)

-  Kaip manote, ar lietuvių norai kuklūs?

-  Palyginti su Italijos ar Šveicarijos moterimis, lietuvaitės kasdienai renkasi kuklesnius   papuošalus. Mūsų šalyje išraiškingus papuošalus moterys labiau mėgsta dėvėti ypatingomis progomis. Kasdienai ekstravagantiškus papuošalus Lietuvoje renkasi tik stiprios, drąsios, ir nepriekaištingą stiliaus pajautimą turinčios moterys.

- Išsiskyrėte ir kaip kūrėja, savo darbų parodą „Atspindžiai“ surengėte prekybos centre. Kodėl pasirinkote tokį sprendimą?

-  Daugelis stebėjosi, kad parodą surengiau ne galerijoje. Manau, jog į galeriją mano darbų pasižiūrėti ateitų tik ištikimiausi klientai ir draugai. Norėdama, kad mano kūrybą atrastų daugiau žmonių, parodą surengiau viename Vilniaus prekybos centrų. Tai buvo teisingas rinkodaros sprendimas. Mano darbais susidomėjo norvegai, kuriems patiko mano dizainas ir, manau, kaina. Be to, gavau vienos žinomiausių juvelyrikos meno kritikės recenziją. Ji mano darbus įvertino teigiamai, o tai puikus paskatinimas nesustoti. Apskritai pati paroda – labai įdomi patirtis. Stebėjau kaip mano darbus vertina žmonės, kas jiems patinka, ties kuria kolekcija ilgiausiai stovi.

-  Jūsų išsilavinimas  pranašumas prieš kitus kūrėjus, steigiančius savo prekės ženklus, įmones?

- Manau, taip. Apskritai steigti verslą nelengva. Teorinės žinios yra viena, o praktika – kita. Be to, kad turėjau surinkti nemažą žinių bagažą apie tauriuosius metalus, jų savybes, gemologiją, papuošalų prabavimą ir panašiai, teko išsiaiškinti ir daugybę niuansų, susijusių su prekės ženklo kūrimu, mokesčiais. Darbą  man palengvina tai, kad žinau, kaip greitai gauti reikiamą informaciją, sugebu ją apdoroti, turiu organizacinių gabumų, patirties pardavimų, sutarčių sudarymo, rinkodaros srityse. Be to, man labai padeda ir mano vyro patarimai. Jis taip pat verslo žmogus, tad reikalui esant galiu su juo pasitarti.

-  Kokių pagrindinių principų laikotės bendraudama su klientais?

-  Pirmiausia stengiuosi kuo geriau išgirsti klientų norus ir suderinti juos su savo kūryba. Nupiešiu keletą papuošalo eskizų, iš kurių žmogus pasirenka, kas jam labiausiai patinka - tai, daugelio nuostabai, darau nemokamai, nesitikėdama jokių garantijų. Visuomet galiu paaiškinti klientui, už ką jis moka, nes, pavyzdžiui, kalbant apie deimantus, svarbu žinoti, jog karatai nėra vienintelis rodiklis, lemiantis akmens ar gaminio su juo kainą. Dar yra švarumas, spalva, išpjovimas, poliravimas ir sertifikatas, apie tai reikia išmanyti. Taip pat teikiu garantinį aptarnavimą, nors juvelyrikoje tai neįprasta. Nors papuošalui kažkas nutinka ne dėl mano kaltės, noriu savo klientams pagelbėti, kad jie ir toliau galėtų džiaugtis aksesuaru. O visų svarbiausia – laikausi savo žodžio.


Dosjė

Gimimo data: 1981 11 08

Studijos: Verslo vadyba ir administravimas (Kauno technologijos universitetas)

Teisė ir valdymas (Mykolo Romerio universitetas)

Finansai (Suomijos Vasos universitetas)

Laisvalaikio pomėgiai: kelionės, juvelyrika

2014 m. Juvelyrikos darbų paroda „Atspindžiai“

Gyvenimo kredo: Geriau padaryti klaidą ir gailėtis, nei nepadaryti klaidos ir gailėtis dėl to

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“