1 nuotr.Ar susimąstome apie laiką? Tą, kuris praėjo, kuris ateis. Netrukus įžengsiantys 2020-ieji - Žiurkės metai, pradėsiantys dar vieną astrologinį 12 metų ciklą. „Respublika“ pasidomėjo, kokiomis nuotaikomis artėjančius metus pasitinka Žiurkės ženklo metais gimę žinomi žmonės bei ko jie linki sau ir Lietuvai 2020-aisiais.
„Norėčiau palinkėti, kad ateinančiais metais būtume vieni kitiems atidesni, geresni, - sakė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. - Man atrodo, kad tos geros emocijos mums garantuos sveikus, laimingus ir pergalingus metus. Kadangi esu politikė, labai norėtųsi daug aukštesnės politinės kultūros. Ateinančiais metais - Seimo rinkimai. Iš visos širdies linkiu, kad mūsų politinė kultūra būtų kur kas aukštesnė. Kad mes išmoktume vienas kitą gerbti. Kad mes, žmonės, būdami politikoje ar bet kurioje kitoje veikloje, galėtume turėti savo nuomonę, todėl reikia ir pakantumo, ir tolerancijos, ir susikalbėjimo, ir išklausymo. Ir pagarbos. Tada nereikės sakyti, kodėl taip yra, kad mūsų, politikų, niekas nemyli ar negerbia. Patys turime užsitarnauti tą pagarbą.“
Paklausta, ar, jos manymu, dabartiniam Seimui ir trūko tos kultūros, sakė: „Manau, taip. Politikoje esu ne pirmi metai ir jau daug metų, tiesą sakant, tas politinės kultūros lygis labai žemas. Jeigu tavimi žmonės pasitikėjo, išrinko, jei tu dalyvaudamas Seimo rinkimuose supranti, kad sugebėsi valdyti valstybę, tarnauti jos žmonėms, tai tą ir turi daryti, o ne spręsti savo siaurus interesus. Taip mūsų valstybėje neturėtų būti. To iš visos širdies linkiu. Susikalbėjimo, girdėjimo, pagarbos vienas kitam. Labai laukiu ir norėčiau, kad į politiką ateitų žmonės, kuriems tai duota iš prigimties. Nes nuo to priklauso mūsų žmonių gyvenimo kokybė. Man tikrai norėtųsi, kad Lietuva nebūtų trečia nuo galo valstybė Europos Sąjungoje, kad socialinė atskirtis ir skurdas realiai sumažėtų. Kad žmonių kišenėse atsirastų daugiau pinigų, kad jie dirbdami nebūtų skurde. Nes yra absoliučiai nenormalu, kai dirbantis ir gaunantis atlyginimą žmogus negali iš to atlyginimo išgyventi. Ir tos mūsų pensijos vis dar yra per mažos, nepakankamai finansuojamos, lyginant su kitomis ES valstybėmis, nes to bendrojo vidaus produkto mes iš tikrųjų tiek pensininkams, tiek šeimoms, auginančioms vaikus, tikrai per mažai atriekiame. Pernelyg maži atlyginimai. Taip negali būti, kad vieni gauna labai didelius pelnus, o kiti galo su galu negali sudurti.“
