V.Knyzelis: „Po ketverių metų žaisime A lygoje“

Lietuvos futbolo istorijoje netrūksta pavyzdžių, kai kelerius metus (ar dešimtmečius) sėkmingai gyvavęs futbolo klubas staiga pranyksta iš akiračio. Vien per pastaruosius kelis dešimtmečius savo kelią pradėjo (ir baigė) ryškų pėdsaką mūsų šalies futbole palikę klubai: Mažeikių ROMAR, Kauno „Inkaras“, Šiaulių „Kareda“, Vilniaus „Panerys“, „Vilnius“, „Vėtra“ ir kt. Kad amžino gyvavimo negarantuoja nei nuo trofėjų lūžtančios lentynos, nei šlovingos ilgametės tradicijos, puikiai žino ir Vilniaus „Žalgirio“ bei Kauno futbolo ir beisbolo klubo (FBK) gerbėjai.

Tiek „Žalgiris“, tiek ir Kauno FBK yra neatsiejama Lietuvos futbolo istorijos dalis. Nuo 1990 m. šios komandos iš viso 11 kartų tapo Lietuvos čempionais, 9 kartus triumfavo Lietuvos taurės turnyre. Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ pėdsakai Lietuvos futbolo čempionatuose baigėsi 2008 m. Šiais metais nebeliko ir Kauno FBK komandos. Nors formaliai abu klubai vis dar egzistuoja, bet aktyvios, su futbolu susijusios veiklos jie nebevykdo.

Vis dėlto šių legendinių futbolo komandų vardai ir tradicijos neišnyko. 2009 m. pradžioje nuo finansinėje smegduobėje atsidūrusio Vilniaus „Žalgirio“ atsiskyrę treneriai, žaidėjai ir „Pietų IV“ sirgaliai įkūrė naują klubą - Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“. Po trejų metų jų pavyzdžiu pasekė Kauno FBK sirgalių „Kaunas Ultras“ grupės nariai, nenorėję susitaikyti su mylimos komandos „mirtimi“ ir įkūrę naują ekipą - Futbolo bendruomenės klubą (F.B.K.) „Kaunas“.

Simboliška, kad rytoj Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione F.B.K. „Kaunas“ draugiškame mače išmėgins jėgas su VMFD „Žalgiriu“. Nors šį sezoną kauniečiai žaidė tik III lygos pirmenybėse, o žalgiriečiai kovoja dėl čempionų titulo Lietuvos futbolo A lygoje, bet šių komandų susitikimas - tai šiek tiek daugiau nei paprastas futbolo mačas.

„Šiuo metu klubas žengia tuo pačiu keliu, kuriuo prieš keletą metų ėjo ir vilniečiai. Mes norime parodyti kauniečiams, kad laikinojoje sostinėje futbolas dar gyvas. Juk niekas nenori, kad tradicijas ir istoriją turinčios ekipos išnyktų iš Lietuvos futbolo žemėlapio“, - kalbėjo F.B.K. „Kaunas“ vadovas Valdas Knyzelis.

- Kauno FBK ir F.B.K. „Kaunas“. Ar tai vienas ir tas pats, ar visgi tai skirtingos komandos? - „Sporto žmonės“ paklausė V.KNYZELIO.

- Tai visiškai skirtingos komandos. F.B.K. „Kaunas“ yra atskiras klubas, jis buvo įregistruotas šių metų gegužės 31 d. Mes neturime jokių sąsajų su visiems gerai žinomam verslininkui Vladimirui Romanovui priklausančiu FBK klubu. Nebent tik tai, kad mūsų spalvos yra tokios pačios - geltona ir žalia. Bet tai vienintelis panašumas. Mūsų pavadinimai skiriasi, prekės ženklai ir simbolika taip pat skirtinga. Pagaliau ir klubo vizija bei futbolo supratimas kardinaliai skiriasi nuo buvusio Kauno FBK klubo.

- Kas ir kodėl įkūrė F.B.K. „Kaunas“ klubą?

- „Kauną“ įkūrė grupelė ištikimiausių FBK klubo sirgalių, nenorėjusių susitaikyti su mylimos komandos merdėjimu. Kadangi šį sezoną Kaune nebeliko nei A lygos, nei I lygos komandų, FBK klubo sirgaliai kreipėsi į mane ir pasiūlė sukurti komandą, kuri ateityje galėtų reprezentuoti Kauną ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Trumpai sakant, šį sprendimą lėmė didžiojo futbolo alkis, nes pastaruosius kelerius metus tokio futbolo mūsų mieste, galima sakyti, nebuvo. Reikėjo kažką daryti, nes padėtis šių metų pradžioje buvo tragiška.

- Vis dėlto šiais metais didžiojo futbolo Kaune kaip ir nebuvo. „Kaunas“ žaidė Kauno apskrities futbolo federacijos organizuojamose III lygos pirmenybėse, kuriose dalyvavo ir daugiau šio miesto futbolo mėgėjų kolektyvų.

- Nuo kažko juk reikia pradėti. Mūsų komandos vizijoje numatyta, kad po ketverių metų „Kaunas“ sugrįš į Lietuvos futbolo A lygą, kitais metais tikimės dalyvauti Lietuvos futbolo federacijos II lygos pirmenybėse. Norime nuosekliai kilti į viršų, žingsnis po žingsnio. Šiais metais mūsų finansinės galimybės buvo labai ribotos, komanda išsilaikė iš klubo gerbėjų, sirgalių finansinės paramos. Nesame futbolo profesionalai, dar tik mokomės šio darbo. Pagaliau jei būtume padavę paraišką žaisti I ar II lygose, vargu ar nuo to būtų lengviau kurti naują, šiuolaikiško modelio futbolo klubą.

- Nejaugi Kaune nebėra verslininkų, galinčių ir norinčių investuoti į futbolą?

- Verslininkų tikrai yra, bet jie šiuo metu paprasčiausiai nepasitiki futbolo žmonėmis. Padėties nepataisė ir pastaruoju metu Lietuvos futbolą krečiantys skandalai. Teko nemažai bendrauti su verslo žmonėmis, galiausiai supratau, kad daugelis paprasčiausiai nenori arba net bijo investuoti į futbolą. Bet mes nenuleidžiame rankų ir tikime, kad galiausiai sugebėsime įtikinti potencialius rėmėjus tapti šiuolaikiško, bendruomenės futbolo klubo dalimi. Juk iš to paties Kauno FBK klubo pavyzdžių žinome, kad futbolu galima garsinti ir miestą, iš futbolo naudos gauna ir verslininkai.

- O koks yra miesto valdžios požiūris į jūsų klubą? Ar jiems iš viso rūpi futbolas?

- Prieš kelias dienas lankėmės Kauno savivaldybėje, susitikome su meru ir vicemeru. Įteikėme jiems mūsų šių metų veiklos ataskaitą, pristatėme ateities planus ir pasiūlėme savivaldybei prisidėti prie sėkmingos klubo veiklos, tapti jo dalininke. Aišku, nesitikime, kad iš karto sulauksime teigiamo atsakymo, žinome iš VMFD „Žalgirio“ patirties, kad norint sulaukti miesto valdžios paramos reikia atkakliai belsti į duris. Bet nesiruošiame pasiduoti ir tikrai tikimės, kad ateityje ir miesto valdžia prisidės prie didžiojo futbolo atgimimo Kaune.

- Tikriausiai ketvirtą sezoną gyvuojantis VMFD „Žalgiris“ jums tapo savotiška kelrode žvaigžde, sektinu pavyzdžiu?

- Iš tiesų su vilniečiais palaikome glaudžius ryšius. Ne kartą teko kalbėtis su buvusiu šios komandos techniniu direktoriumi Mindaugu Kasperūnu, neseniai buvome susitikę su „Žalgirio“ direktore Vilma Venslovaitiene, sulaukėme jos patarimų, kaip reikia ieškoti rėmėjų, megzti ryšius su savivaldybe.

- Kokie tie patarimai?

- Kad negalima nuleisti rankų, reikia judėti į priekį, eiti pas valdžios atstovus, belsti ir vieną dieną tos durys atsivers.

- „Kauno“ komandoje yra ir keletas buvusių FBK komandos žaidėjų. Tai ir Mantas Fridrikas, ir Andrius Sanajevas, Ramūnas Macežinskas. Kaip pavyko šiuos futbolininkus prisivilioti?

- Iš tiesų, „Kauno“ komandos pagrindą sudaro buvę „Forto“ ekipos žaidėjai. M.Fridrikas, R.Macežinskas prie komandos prisidėjo, kai nepavyko susitarti su aukštesnėse lygose žaidžiančiais klubais. Taip jie išreiškė ir savo paramą komandai, buvusiems ištikimiausiems FBK komandos sirgaliams. O mes tikimės, kad ateityje sustiprėję taip pat galėsime pasiūlyti jiems kokį nors atlygį už žaidimą. Taip pat komandoje yra keli buvę Kėdainių futbolo klubų - „Nevėžio“ ir „Lifosos“ - žaidėjai. Šiaip komanda yra labai jauna, vidutinis amžius vos 23-24 metai, bet treneris Artūras Ramoška būtent tokius futbolininkus ir renkasi.

Paskutines oficialias šio sezono rungtynes „Kaunas“ sužaidė dar spalio pradžioje, vėliau komanda treniravosi, praėjusią savaitę dalyvavo draugiškame trijų komandų turnyre ir tapo jo nugalėtoja. Įveikėme ir II lygoje žaidusį Kazlų Rūdos „Šilą“, ir I lygoje rungtyniavusią „Kėdainių“ ekipą, tad galima sakyti, kad tai buvo nebloga repeticija prieš mačą su „Žalgiriu“.

- Kokį „Kauną“ išvysime rytoj, rungtynėse su VMFD „Žalgiriu“. Ar žais visi pajėgiausi futbolininkai?

- Taip, be jokios abejonės. Visi labai atsakingai ruošiasi būsimam mačui, futbolininkai nori kuo geriau pasirodyti rungtynėse su komanda, kuri kovoja dėl A lygos čempionų titulo. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad šiose rungtynėse rezultatas nėra toks jau svarbus. Mūsų tikslas - surengti Kaune didžiojo futbolo šventę, suteikti progą miestiečiams apsilankyti S.Dariaus ir S.Girėno stadione ir pamatyti gero lygio futbolo rungtynes. Tikimės, kad oras tam bus palankus, o mes savo ruožtu pasistengsime, kad neliktų nuskriaustų nei aikštėje, nei už jos ribų.

F.B.K. „Kaunas“ - VMFD „Žalgiris“

Lapkričio 3 d., šeštadienis, 14 val.

S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadionas (Įėjimas - nemokamas)

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Sporto žmonės"