Čempiono patarimas

V.Aleknos įpėdiniu tituluojamas pasaulio ir Europos jaunimo čempionas Andrius Gudžius šią vasarą Europos pirmenybėse užėmė 10 vietą. Tačiau 23 metų disko metikas nėra vienintelė šios sporto šakos viltis. R.Ubarto teigimu, auga dar bent du perspektyvūs ir talentingi disko metikai. „Pas mane treniruojasi Domantas Poškas. Jam dar tik 18 metų. Taip pat yra Eligijus Ruškys. Jie gali siekti aukštų rezultatų, bet ar pačių aukščiausių ir ar pasieks - priklausys tik nuo jų darbo“, - „Vakaro žinioms“ sakė 54 metų disko metimo specialistas.

Šiandien nuo 12 val. Vilniaus „Vingio“ stadione vyks Lengvosios atletikos asociacijos organizuojamos Romo Ubarto vardo disko metimo taurės varžybos. Jose dalyvaus jauni, 14-16 metų disko metikai.

- Romai, dažniausiai Lietuvoje yra minimos dviejų trijų disko metikų pavardės. Ar populiari ši sporto šaka tarp vaikų, jaunių?

- Lietuvoje visada yra, buvo ir bus disko metikų, nes yra labai geros tradicijos. Šiais metais Palangoje vykusiose pirmosiose sezono varžybose dalyvavo gausus būrys vaikinų. Aišku, vieni mėto diską profesionaliau, kiti - mėgėjiškai, bet dalyvių netrūko.

- Minėjote, kad, be A.Gudžiaus, neblogas perspektyvas disko metimo sektoriuje turi D.Poška, E.Ruškys. Ar galima tikėtis, kad po kelerių metų net trys lietuviai dalysis medalius tarptautinėse varžybose?

- Gali nutikti ir taip. Bet tai būtų unikalus atvejis. Šiuolaikiniai disko metikai aukščiausio lygio varžybose atsiskleidžia sulaukę 24-25 metų. Tad sudėtingiausias laikotarpis yra po vidurinės mokyklos baigimo. Tuo metu būna visokiausių žmogiškų, gyvenimiškų išbandymų. Jei pavyksta suderinti sportą, darbą disko metimo sektoriuje ir asmeninį gyvenimą, tada galima tikėtis aukštų rezultatų.

- Savo pirmąją ryškią pergalę, Europos čempiono titulą, iškovojote būdamas 26 metų. Kaip jūs pats išgyvenote jaunatvišką savo karjeros etapą?

- Jaunių ir jaunimo varžybose buvo visko - ir duobių, ir aukštų rezultatų. Bet savo amžiaus grupės varžybose aš niekuo ypatingu nepasižymėjau, Sovietų Sąjungos pirmenybėse prizinių vietų neužimdavau. Ir tikrai buvo tokių akimirkų, kai rankos nusvirdavo. Bet manimi labai tikėjo mano treneris Vytautas Jaras. Jis kantriai dirbo, stūmė į priekį. Be abejo, aš ir pats labai troškau būti pirmas, pykdavau, kai man nesisekdavo. Žingsnis po žingsnio kaupėsi varžybų patirtis, šlifavosi technika ir atėjo metas, kai mano mestas diskas skriejo vis toliau ir toliau, o buvę varžovai jaunimo varžybose kažkur pradingo.

- Koks būtų jūsų patarimas jauniems sportininkams?

- Labai svarbu, kad po pirmų nesėkmių sportininkas nepalūžtų, pakovotų su savimi, nepabijotų ieškoti nesėkmės priežasčių. Imti ir pabėgti yra labai lengva, bet sugrįžti - nepaprastai sunku. Svarbiausia, nenuleisti rankų ir eiti į priekį. Tada bus ir rezultatai, ir pergalės, ir titulai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“