Lėkštes mėtyti irgi reikia mokėti

Lėkščiasvydis, dar vadinamas ultimeitu arba frisbiu, yra nekontaktinis komandinis žaidimas, kurį dvi komandos žaidžia su 175 gr skraidančiu disku (lėkšte). Šis greitas žaidimas reikalauja taktinių įgūdžių ir jame vadovaujamasi pagrindine garbingo žaidimo taisykle. Lėkščiasvydžio tikslas - pelnyti taškus perdavinėjant diską savo komandos nariams. O taškai pelnomi pagavus diską taškų pelnymo zonoje, panašiai kaip per amerikietiškąjį futbolą ar regbį, nors čia žaidėjas, turintis diską, negali bėgti. Gavus diską reikia stengtis kuo greičiau sustoti, o tai padarius galima žengti žingsnius tik viena koja, nes kita yra atraminė ir jos negalima patraukti iš atraminio taško.

Tai yra vienintelis komandinis žaidimas pasaulyje, kuriame nėra teisėjų. Visus taisyklių pažeidimus sprendžia patys žaidėjai. Žaidžiant lėkščiasvydį, negalima stumti, blokuoti ar kitaip liesti varžovo, nes bus įskaitoma pražanga.

- Šiam žaidimui turbūt metų laikas nesvarbus, jis gali būti žaidžiamas ir žiemą, ir vasarą? - „Vakaro žinios“ paklausė R.Davlijevos.

- Taip. Šaltuoju sezonu žaidžiamas salės lėkščiasvydis, šiltuoju - lauko ar paplūdimio. Nuo žaidimo formato priklauso aikštės dydis, žaidėjų skaičius, žaidimo laikas. Tradicinis lėkščiasvydžio turnyras, vykstantis lauke, žaidžiamas 100 m ilgio ir 37 m pločio aikštėje, trunka 100 min. arba žaidžiamas iki 17 tšk. Įprastai žaidžia septyni prieš septynis. Tradiciniuose turnyruose būna atvirasis, moterų ir mišrusis pogrupiai. Salės lėkščiasvydis žaidžiamas rankinio sporto aikštelėse ar uždarose futbolo aikštėse su dirbtine danga. Kadangi erdvė mažesnė, žaidžiama penki prieš penkis. Salės lėkščiasvydis dėl nelabai palankių oro sąlygų populiarus Europoje. Lietuvoje taip pat žaidžiamas ir paplūdimio lėkščiasvydis - liepos viduryje Smiltynėje organizuojamas tarptautinis turnyras „SunBeam“, į jį atvažiuoja komandos iš Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos. Taip pat yra ir HAT turnyro forma. Tokiuose turnyruose žaidėjai susirenka individualiai ir burtų keliu, pagal patirtį ir lytį, būna paskirstomi į komandas.

- Kokiuose turnyruose dalyvauja „Bubblicious“ ir kokių laimėjimų pasiekė?

- Turime nemažai laimėjimų tarptautiniuose turnyruose - prizinės vietos turnyruose Estijoje („Kick in de Kok“), Latvijoje („Rigas Rudens“), Lenkijoje („Jozbee“). Taip pat esame šių metų Lietuvos lėkščiasvydžio lauko čempionato mišraus pogrupio pirmosios vietos laimėtojai. Artimiausios rungtynės laukia jau šį savaitgalį Latvijoje vyksiančiame turnyre, kuriame dalyvaus 16 moterų bei 24 vyrų komandos. Tikimės, kad tiek mums, tiek Lietuvos vaikinų komandoms pavyks ten pasirodyti puikiai.

- Turbūt visoms „Bubblicious“ merginoms lėkščiasvydis tik hobis, kaip pavyksta suderinti su darbais, mokslais?

- Lėkščiasvydis Lietuvoje nėra profesionalus sportas, taigi mums jis iš tiesų labiau kaip hobis, bet mes į jį žiūrime labai rimtai. Planuojame populiarinti šį sportą mokyklose, universitetuose, ieškoti rėmėjų. Derinti su mokslais ar darbais nėra labai sunku, nes treniruojamės vakarais ir savaitgaliais, ir turnyrai dažniausiai organizuojami savaitgaliais bei trunka dvi dienas. Žinoma, krūvis nemažas, nes per vieną dieną tenka sužaisti nuo 4 iki 6 varžybų, tačiau esame ne tik komandos narės, kurias vienija žaidimas, o ir draugės, kurias šis sportas dar labiau suartina.

- Kaip dažnai treniruojatės?

- Treniruojamės tris kartus per savaitę, taip pat individualiai geriname savo fizinį pasirengimą.

- Ar yra Lietuvoje susidomėjimas lėkščiasvydžiu?

- Šis žaidimas Lietuvoje populiarėja. Prisijungia ne tik nauji pavieniai žmonės, bet ir buriasi naujos pradedančiųjų žaidėjų komandos. Lapkričio 29 d. Kaišiadoryse vyks pirmasis jaunimo salės turnyras „Wake up!“. Šio turnyro tikslas - surinkti tik pradedančiąsias komandas, kad žaidėjai galėtų lygiaverčiai varžytis ir kovoti dėl pergalių, nes naujoms ir dar neilgai žaidžiančioms komandoms žaisti prieš patyrusias komandas nėra lengva.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“