Iš nežinios į viršūnę - 1937 ir 1939 metai

Artėjant Lietuvoje vyksiančiam Europos krepšinio čempionatui, „Sporto žmonės“ pradeda straipsnių ciklą apie mūsų rinktinės pasirodymų šiose varžybose istoriją. Pirmieji žingsniai buvo auksiniai. 1937 m. debiutantai lietuviai laimėjo čempionatą, o 1939 m. apgynė titulą. Krepšinis tapo visos tautos žaidimu ir toks išliko iki šiol.

Mokytojai iš JAV

Pirmosios krepšinio rungtynės Lietuvoje buvo sužaistos 1922 m. balandžio 23 d. Užteko 15-os metų, kad ši sporto šaka šalyje iš niekam nežinomos taptų pačia svarbiausia. Didžiausi nuopelnai dėl tokio šuolio tenka JAV gyvenusiems mūsų tautiečiams. Žaisti krepšinį lietuvius mokė garsusis lakūnas Steponas Darius, Konstantinas Savickas, Juozas Žukas, 1936 m. Berlyno olimpinių žaidynių čempionas (su JAV rinktine) Pranas Lubinas.

Vis dėlto artėjant 1937 m. Europos pirmenybėms į lietuvius niekas rimtai nežiūrėjo, ir ne be pagrindo. Mūsų rinktinė buvo žaidusi tik su latviais ir estais. Visos tarpvalstybinės rungtynės pralaimėtos, kai kurios - triuškinamai. 1935 m. latviai pamokė lietuvius 123:10. Tais metais kaimynai tapo Europos čempionais. 1937 m. latviams nusileista jau padoriu skirtumu - 29:41.

Na ir debiutantai

Paskui lietuviai įmaišė į savo kortų malką porą beveik neatremiamų kozirių. Iš JAV atvyko Feliksas Kriaučiūnas ir Pranas Talzūnas. Pirmasis treniravo rinktinę ir buvo pagrindinis žaidimo dirigentas. Vidurio puolėjas P.Talzūnas tapo svarbiausiu puolimo ginklu. Rinktinė rengėsi čempionatui Kauno kūno kultūros rūmų salėje ir gydytojo Antano Jurgelionio sodyboje Vilkaviškio apskrityje. Valstybė prisidėjo tuo, kad nupirko sportinę aprangą.

Į Rygoje vykusį Europos čempionatą rinktinė išvyko tyliai, bet jau pirmąją varžybų dieną sukūrė sensaciją. Rezultatu 22:20 pavyko įveikti favoritus italus. Po to debiutantai A grupėje įveikė estus ir egiptiečius, o pusfinalyje - lenkus. Gegužės 7 d. finale vėl laukė italai. Po dramatiškos kovos lietuviai nugalėjo 24:23. Paskutinę rungtynių minutę italas metė tris baudos metimus, bet visus tris kartus nepataikė.

P.Talzūnas finale pelnė daugiau nei pusę komandos taškų - 14. Iš viso per penkis mačus surinkęs 69 tšk., jis tapo rezultatyviausiu pirmenybių krepšininku. Kartu su P.Talzūnu į simbolinį čempionato penketą pateko F.Kriaučiūnas. Netikėta sėkmė sukėlė Lietuvoje džiaugsmo bangą. Krepšininkai į Kauną grįžo traukiniu ir visur buvo pasitinkami kaip didvyriai. Į Kūno kultūros rūmus jie įnešti ant rankų. Komandos nariams buvo įteikti valstybiniai apdovanojimai. Iki Marijono Mikutavičiaus dainos „Trys milijonai“ dar buvo toli, tačiau tai, kas įvyko Rygoje, puikiai atspindi žodžiai: „Mes per vieną naktį dideli užaugom“. Iš entuziastų žaidimo krepšinis tapo masine sporto šaka.

Puikioji halė

Tapusi Europos čempione, Lietuva gavo teisę organizuoti 1939 m. pirmenybes. Į tai žiūrėta rimtai. Buvo sudarytas pasirengimo komitetas, jo nariais tapo ir prezidentas Antanas Smetona, ir ministras pirmininkas Jonas Černius.

Kad čempionatas įvyktų, reikėjo turėti kur žaisti. Lietuvoje tinkamų salių nebuvo, bet problema išspręsta žaibiškai (bent jau lyginant su dabartiniais tempais). 1938 m. lapkričio 22 d. patvirtintas Kauno sporto halės projektas, kurį sukūrė Anatolijus Rozenbliumas. Gruodžio 5 d. prasidėjo statybos, o 1939 m. gegužės 15 d. arenoje jau surengtos pirmosios treniruotės. Kaip tik laiku. Čempionatas Kaune vyko gegužės 21-28 d. Arenos statybos kainavo 400 tūkst. litų. „Sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje“, - pareiškė Lietuvoje viešėjęs Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) generalinis sekretorius Viljamas Džonsas (William Jones).

Didysis gelbėtojas

Lietuvos rinktinė turnyrui vėl ruošėsi Kūno kultūros rūmų salėje, o gyveno pensione Aukštojoje Panemunėje. Komandoje nebuvo P.Talzūno, tačiau jį pakeitė dar didesnė žvaigždė - P.Lubinas. Dvimetrinis vidurio puolėjas tuo metu atrodė gigantas ir Europos krepšininkams kėlė siaubą. JAV lietuvių skaičius dar padidėjo. Be P.Lubino ir F.Kriaučiūno, į Lietuvą atvyko Mykolas Ruzgys, Jurgis Jurgėla ir Vytautas Budriūnas. Šeimininkai buvo čempionato favoritai, bet tai reikėjo įrodyti aikštelėje.

Per pirmenybių atidarymą į Sporto halę susigrūdo 11 tūkst. žiūrovų, nors bilietai nebuvo pigūs (2,5-5 litai sėdimosios vietos ir 1,5-2 litai - stovimosios). Turnyrą aprašė 65 žurnalistai, dirbo 20 fotografų. Jau pirmąją čempionato dieną laukė sunkiausias išbandymas. Lietuviai susitiko su latviais. Antroje rungtynių pusėje šeimininkai atsiliko 21:27, bet sugebėjo išsigelbėti. Paskutinėmis sekundėmis P.Lubinas pataisė komandos draugo metimą ir Lietuva laimėjo 37:36.

Laikrodžiai - čempionams

Kitos rungtynės buvo daug lengvesnės. Mače su Suomija pasiektas taškų skirtumas (112:9) iki šiol yra rekordinis. Lietuviai tapo čempionais ir iš A.Smetonos rankų atsiėmė pagrindinį prizą - sidabrinę kraičio skrynelę. Medaliai tuo metu dar nebūdavo įteikiami. Vietoj jų krepšininkai gavo laikrodžius. P.Lubinas čempionate buvo trečias pagal rezultatyvumą (96 tšk.), M.Ruzgys - penktas (77 tšk.). Nepasitenkinimą dėl P.Lubino žaidimo reiškę latviai buvo paguosti. Jie pripažinti Europos čempionais tarp aukštaūgių neturinčių komandų.

Deja, pergalių serijos Europos čempionatuose nepavyko pratęsti. Dėl Antrojo pasaulinio karo turnyrai nevyko iki 1946 m., o Lietuvą sovietinė okupacija apskritai išbraukė iš krepšinio žemėlapio. Mūsų šalies krepšininkai sėkmingai atstovavo SSRS rinktinei, bet nacionalinės komandos sugrįžimo į Europos pirmenybes prisiėjo laukti iki 1995 m.

Lietuvių rezultatai

1937 m.

A grupė

Lietuva - Italija 22:20;
Lietuva - Estija 20:15;
Lietuva - Egiptas 21:7.

Pusfinalis
Lietuva - Lenkija 31:25.

Finalas
Lietuva - Italija 24:23.

1939 m.

Lietuva - Latvija 37:36;
Lietuva - Estija 33:14;
Lietuva - Lenkija 46:18;
Lietuva - Prancūzija 48:18;
Lietuva - Vengrija 79:15;
Lietuva - Suomija 112:9;
Lietuva - Italija 41:27.

Komandų sudėtys

1937 m.

Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Česlovas Daukša, Leopoldas Kepalas, Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stasys Šačkus, Pranas Talzūnas, Juozas Žukas.

Treneris - F.Kriaučiūnas.

1939 m.

A.Andrulis, L.Baltrūnas, Vytautas Budriūnas, Jurgis Jurgėla, F.Kriaučiūnas, Vytautas Leščinskas, Pranas Lubinas, P.Mažeika, E.Nikolskis, Vytautas Norkus, L.Petrauskas, Z.Puzinauskas, Mykolas Ruzgys, Mindaugas Šliūpas.

Treneris - P.Lubinas.

Galutinė rikiuotė

1937 m.

1. Lietuva
2. Italija
3. Prancūzija
4. Lenkija
5. Estija
6. Latvija
7. Čekoslovakija
8. Egiptas

1939 m.

1. Lietuva
2. Latvija
3. Lenkija
4. Prancūzija
5. Estija
6. Italija
7. Vengrija
8. Suomija