respublika.lt

Algimantas Aleksandravičius: Nenoriu fotografuoti purvinų dalykų

(0)
Publikuota: 2019 gruodžio 08 14:51:03, Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 7 nuotr.
Pripažintas portretistas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algimantas Aleksandravičius.

Pripažintas portretistas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algimantas ALEKSANDRAVIČIUS nefotografuoja politikų, nors prieš prezidentus ir Vytautą Landsbergį nepavyko atsilaikyti net jam. Lietuvos fotoepo kūrėjas nemėgsta kalbėti ir apie politiką, o vienintelis Seimo prilyginimas laivui-vaiduokliui jam išsprūsta tik dėl to, kad Parlamento rūmai stovi mieste, kurį jis intensyviai fotografuoja jau dveji metai ir, matyt, nesiliaus tai daręs niekada. „Vilnius - mano pasakų miestas“, - pareiškė fotomenininkas ką tik čia veikusia paroda. Šiaip ar taip „skrajojantis olandas“ - irgi iš pasakų srities.

 


- Betgi jūsų pasakų miestas turėtų būti arti jūros.

- Taip, aš nuo jūros, nuo žuvies, - Klaipėdoje mano gimtinė. Kokios ten pasakos: vėjai pučia, nosis varva, - jokių pasakų. Nors nesakau, kad vaikystėje mano žaislai buvo mediniai ar buvau trankomas į sieną už kojų pagavus... (Juokiasi.) Klaipėda yra Klaipėda. Joje gera...

- Jums nebelabai svarbu, už juoką ar gryną pinigą priims jūsų žodžius tūlas pilietis? Arba Vilniaus kėlimą į debesis palaikys sentimentalumu?


- Laikui bėgant išmoksti nekreipti dėmesio į pašalius, nes labai gaila energijos reaguoti, nervintis, - apskritai man labai gaila energijos buitiniams karams. Gaila laiko. Verčiau patingėsiu, gal kokia mintis, nežinau, išganinga ar Išganytojo, ateis. Po penkiasdešimties sentimentai man tampa privalumu: matot, kartais imu ir prirašau tekstų po Vilniaus nuotraukomis, jeigu skaitėt, nors čia aš šiek tiek šmaikštauju diletantizmo tema...

- Apsimesdamas kažkuo kitu?

- Ne. Jeigu kas nors parašys, kad pretenduoju į rašančiųjų gretas ar manau, kad esu rašantis, atsakysiu, kad nesu poetas ir net nepretenduoju tokiu būti (tai tiesa), kad tai tik ilgėlesni pavadinimai po nuotraukomis, beje, jų pačių ir įkvėpti. Aš dėl jų nesikankinu, kankinuosi nebent dėl kokio sinonimo, ieškau gražesnio atitikmens, - yra labai daug gražių, bet primirštų lietuviškų žodžių. Žinoma, stengiuosi, kad mažiau „seilių“ būtų. Dažnai gyvenime slepiesi už bicepsų, už klouno kaukės, - nesislepiant lengviau gyventi, su savimi sutarti, nors kartu apsinuoginęs esi labiau pažeidžiamas. Patinka poeto Sigito Gedos dualizmas - vienu metu jautė žemę po kojomis ir ranka gainiojo debesis.

- Ne iš piršto gi laužta, kad esame poetų tauta.

- Muzikų ir poetų. Na, dar vieno kito fotografo...

- Pagal fotografijas neatrodote toks humoristas...


- Kadaise buvau pradėjęs rašyti tokio pobūdžio sentencijas, kad, tarkim, po dušu palįsti yra kur kas geriau negu po traukiniu, bet tas periodas truko neilgai, - vaizdas nugalėjo.

- Kiek pamenu, Vilniaus albumas turėjo būti Lietuvos fotoepopėjos (Žemaitijos, Dzūkijos, Aukštaitijos, Sudūvos, Mažosios Lietuvos albumų) logiškas tęsinys.

- Iš pradžių galvojau, gal reikėtų kitais metais knygą išleist, bet persigalvojau: kitąmet Fotomenininkų sąjunga ketina parengti portretų albumą mano jubiliejui (2020 lapkritį Algimantui sueis 60 - D.Š.), paskui sumečiau, kad albumas apie Vilnių Vilniaus jubiliejui 2023 metais būtų pats tas. Iš pradžių teturėjau tik keletą miesto kadrų. Buvau pakilęs oro balionu, pafotografavau, ir to užteko, kad suprasčiau, kad man reikia paimti šitą miestą. Sugundyt ir paimt, nes aš pats jo esu sugundytas seniai seniai. Šiandien jau turiu per 100 sutvarkytų nuotraukų, kurias galiu pasirašyti, - iš jų tik pusšimtis buvo eksponuotos Rotušėje vykusioje parodoje.

- Kokiais būdais jaukinotės miestą, kuriame gyvenat ne nuo mažumės?

- Žinot, nenoriu būti nei kaip Čechavičius, Fleris ar Bulhakas, nei kaip šiuolaikiniai Stoškus, Baltėnas, Kunčius, kurie yra fotografavę Vilnių, tad visų pirma susipirkau viską, kas yra jų vardais išleista ir ką pavyko susirankioti knygynuose. Gerai juos pastudijavęs kartais pajuntu liūdesį dėl kai kurių Lietuvos fotografų, nes sąžiningiau jų nuotraukas būtų vadinti „aliuzija į Bulhaką“, taip pagerbiant garsaus Vilniaus fotografo atminimą. Kai pats padarau, sakysim, Šv. Onos bažnyčios sesiją, pradėdamas atsirinkinėti pirmiausia bandau pažvelgti į tuos kadrus kaip į ne savus. Maža to, atsiverčiu susipirktas knygas ir radęs panašų kadrą, net labai pavykusį, be jokio gailesčio metu jį lauk, t.y. ištrinu (nors pasąmonė kartais gali ir prigauti). Jei kartais būna sunku parinkti tinkamą rakursą, ypač fotografuojant turistų ir fotografų nuvaikščiotas vietas, samdausi arba kraną, arba kopetėles imu, arba krentu kniūbsčias ant grindinio. Domėjausi ir tebesidomiu Vilniaus istorija. Ne tik įdomu buvo tyrinėti legendomis apgaubtą Vilniaus senovę, bet ir pravartu, nes, einant fotografuoti, jau tampi pilnas žinojimų, tartum vedančių tave už rankos. Štai penktu numeriu pažymėtame Stiklių gatvės name gyveno stikliorius, o štai čia altorius kūrė pirmos gildijos amatininkai... Taip ir mezgasi pasakojimai, legendos, pasakos. Užtat ir rašau, kad gatvės pilnos žodžių tekančių...

- Yra jūsų cikle ir dramatiškesnių tonų, sakysim, prie vienos fotografijos parašyta: „Dabar toks medžių žudymo metas“...

- Yra vienas kitas ir liūdnesnis tekstas, rašau apie nuotaiką, nerašau apie gatvę, - man jos inspiruoja nuotaiką. Vilnių jaučiu net neišeidamas iš namų. Kartais kokią savaitę užsidaręs savo dirbtuvėse styrau prie kompiuterio, retušuoju, tvarkau fotografijas ar maketuoju, ir manęs netraukia niekur eiti, bet visą laiką jaučiu miestą užu lango, kartu su šnarančiu medžiu. O, žinot, kaip gera vasarą, ankstų rytą prasieiti gatvėmis, kai po nakties dar nenugaravęs rūkas ... Nuostabus mūsų Vilnius. Nežinau, ar jis toks pasakiškas, gal toks sakralinis daugiau yra.

- Ko nėra ir nebus Vilniaus cikle?

- Bomžų, negatyvo. Neatsisakau padaryti vieną kitą nuotrauką ir miegamajame sostinės rajone, nes ir ten žmonės gyvena, ir ten pasakų užuomazgų yra... Nepeikiu socialinės fotografijos, nesakau, kad ji nereikalinga, bet man norisi kažko gražaus, gardaus kaip aliejuje mirkyto duonos kąsnio, juo labiau kad manęs niekas neverčia daryti priešingai, renkuosi pats. Man norisi pozityvumo ir, jei matėte, mano regioninėse knygose nėra negatyvo, o kokios senos trobelės, apkaltos toliumi, nuotrauka, man vis tiek slepia savyje daugiau prasmių, negu bomžas kokiam skersgatvyje atkišęs skarmaliuotą ranką...

- Kadaise nevengėt socialinių temų; esat paveikslavęs tiek beprotnamio, tiek kalėjimo gyventojus...


- Kadaise norėjau karą fotografuoti, bet dabar nenoriu jokio karo, nenoriu prievartos, nenoriu fotografuoti kruvinų dalykų. Kai kalėjime fotografuodavau, būdavo, po dviejų trijų valandų grįžęs namo palendi po dušu, bet vis tiek specifinį kalėjimo kvapą jauti. Aš gi negyvenau tame kalėjime, pabūdavau dvi tris valandas, bet jo dvelksmas, mušantis per smegenis, niekaip nenorėjo skirtis su manimi. Na, o negatyvumo gyvenime ir taip gana, kasdien ėdame vieni kitus...

- O be skulptūrų paliktas Žaliasis tiltas rasis jūsų albume?

- Esu padaręs jo nuotrauką po debesimi, atrodo, jis dejuoja, nes ant jo visokias nesąmones vietoj buvusių skulptūrų stato. Gal mes buvome pripratę prie postamentų, jų ir paties tilto masteliai gražiai derėjo ir bent man nekėlė noro grįžti į SSSR. Taip, ten buvo sovietinis kareivis, Broniaus Pundziaus kūrinys, bet pasibaigus sovietų laikmečiui, jis atrodo tarytum animacinis ir netgi įdomesnis. Juk blogas ne kareivis, blogas tas, kuris paima jį bemaž vaiką iš tėvų namų ir pasiunčia kaip patrankų mėsą - jei pasipriešinsi, nušaus. Kam buvo pavojingas tas tilto kareivis? Negi Šimašiui?.. Atsiprašau, gal jis jūsų bičiulis?

- Dieve, gink.


- Nesu ideologinis žmogus, tačiau man pikta, kai naktį nukabinama memorialinė lenta, skirta tautos didvyrio atminimui. Apskritai, man patinka klasikiniai paminklai. Nuvažiuoji į Lvovą ar Krokuvą - Adomas Mickevičius stovi visu gražumu: mados praeis, o jis kaip stovėjo, taip stovės. O pas mus pastato paminklą ir nesuprasi, apie ką - ar apie ilgesį ar apie seksą. Atrodo, skulptorių turim galingų, bet kažkodėl paminklų atžvilgiu, manau, Vilnius yra pats nelaimingiausias miestas. O „krantinės arka“?! Važiuojant Gariūnų link galite tiek ir tiek pasigrožėti vamzdžiais, už kuriuos, beje, nereikėjo tiek tūkstančių mokėt. (Žinau, kad kai kurių piliečių būsiu pasmerktas dėl šių neintelektualių pasakymų.) Kai jauni fotografai susižavi panašiais menais ir pradeda jais užsiiminėti, aš, žiūrėdamas į jų eksperimentinę fotografiją tiesiai sakau, čia gal ir menai, bet ne fotografija. Fotografija yra vaizdas, o kad jūs šitokiu būdu galite su norvegu susikalbėti, komunikuoti su pasauliu, man dzin, man visai neįdomu; kaip Al Kaponė sakė, liks tas, kas liks ant kojų... Ta neva modernioji klounada man neskani, be etikos bei estetikos suvokimo. Aišku, yra ir išimčių. Aš suprantu, pasaulis įvairus, jis yra visoks ir gali būti visoks, bet...

- Bet jie tiki kuriantys aukštą meną.

- Jie įtikėję, kad yra vieninteliai ir unikalūs, nors visame pasaulyje panašūs. Tokiu atveju didžiuosius menininkus turėtume laikyti kone beraščiais.

- Neretai ir jus vadina „Maestro“...

- Gerai, kad nevadina „Metru“, nes mano - metras aštuoniasdešimt... (Juokiasi.) Užbaigsiu mintį: pasaulis yra visoks ir menas turi būti visoks, na, nebūtinai gražus, tačiau su užtaisu ir gelme.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s