respublika.lt

Lietuviška paranoja - vaikų globos namai

(0)
Publikuota: 2019 gruodžio 06 09:00:25, Dalia BYČIENĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
Kunigas ir globos namų įkūrėjas Virginijus Kelertas. Šakių vaikų namų nuotr.

Prieš ketverius metus evangelikų liuteronų bažnyčios iniciatyva Šakiuose baigti įrengti modernūs vaikų globos namai. Pasinaudota daugiau nei pusės milijono eurų ES parama. Nežiūrint to, šie namai jau skaičiuoja dienas iki uždarymo. Ministerija yra numačiusi vos už kelių gatvių pastatyti naujus vaikų globos namus. Apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos garsiosios reformos „Lietuva - be vaikų namų“ grimasas kalbėjomės su globos namų Šakiuose įkūrėju, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigu Virginijumi Kelertu.

 

- Liuteronų bažnyčios bendruomenė pirmoji Šakiuose atsigręžė į tėvų apleistus vaikus. Per keliolika metų jums pavyko vaikams sukurti sąlygas, kurių bet kas gali pavydėti. Ar ne skaudu, kad tokios didelės pastangos sudėtos ant populizmo aukuro? - klausėme Virginijaus KELERTO.

- Daugiau nei skaudu. Liuteronų bažnyčia Šakiuose atstatyta 2000-aisiais, o mes vaikus pradėjome lankyti gerokai anksčiau. Aš aptarnauju dar vieną, kaimišką, parapiją. Lankydavau žmones ir mačiau, kokiomis sąlygomis gyvena vaikai. Svarstydavau, kaip galėčiau pakeisti situaciją. Mes draugaujame su Vokietijos parapijomis, jie, Pasaulinė liuteronų sąjunga, ištiesė pagalbos ranką. Atsirado galimybė pasirūpinti rajono vaikais tuo metu, kai savivaldybė to neįstengė. Tėvų apleisti vaikai tuomet buvo įkurdinti vienoje sovietinės statybos vaikų darželio grupėje. Vienoje patalpos pusėje, už kartoninės pertvaros gyveno apie 15 berniukų, kitoje - apie 15 mergaičių. Trisdešimt vaikų naudojosi vienu tualetu, viena vonia. Dar prieš vaikų namų įrengimą parapijos namuose, suremontavome jiems skirtas patalpas darželyje, sutvarkėme tualetus. Savivaldybė ir tam neturėjo pinigų. Vėliau sąlygas buvusioje klebonijoje dar pagerinome. Dabar mūsų globos namuose atskiruose puikiai įrengtuose butuose gyvena 28 vaikai.

- Bet kodėl reikalaujama globos namus uždaryti, o vaikus išdalinti globėjų šeimoms?

- Labai įdomi ministerijos argumentacija. Esą visi mūsų pastatai stovi tame pačiame sklype. Tas sklypas - trys hektarai, ne visos rajono gyvenvietės tokius plotus turi. Tuo metu daugiabučiame name gyvenančioms šeimynoms (leidžiama gyventi laiptinėje tik po vieną šeimyną - aut. past.) tokios sąlygos nekeliamos. Nors namas tame pačiame sklype. Teigiama, kad tai natūrali bendruomenė, natūrali kaimynystė. Sunku suprasti, kuo kaimynystė daugiabutyje pranašesnė už individualių namų kaimynystę.

Kol kas mūsų namams gyvavimo laiką pratęsė iki 2023 m. pabaigos, bet iškėlė sąlygą, kad kiekvienas naujas vaikas galės čia būti ne ilgiau kaip tris mėnesius. Po trijų mėnesių jis bus atiduodamas globėjams. Kam rūpi, kaip vaikui atsilieps toks dažnas mėtymas? Kuo dažniau keičiama vaiko gyvenamoji aplinka, tuo daugiau jis traumuojamas.

- Ar tikrai vaikai laimingesni neretai ankštuose globėjų butuose nei tvarkinguose, mažuose globos namuose?

- Apie tai negalvojama. Globėjai laikomi vieninteliu gėriu. Pamirštama, kad vieniems pas globėjus gali būti gerai, kitiems - nelabai. Įvertinkime visas sąlygas, kalbu ne tik apie vaikus, bet ir apie globėjus. Būna, vienas žmogus dešimt vaikų prižiūri. Ar už tokį būrį atsakingas žmogus neperdegs? Iš ko jam tikėtis pagalbos? Kalbant apie Šakius, nuo ateinančių metų savivaldybė lieka be vaikų psichiatro. Paslaugų sritis taip pat katastrofiškai šlubuoja. O vaikai ateina su įvairiausiomis patirtimis, pergyvenę įvairiausių traumų. Bet ministerija to nesvarsto. Visos pastangos sutelktos uždaryti dar likusius globos namus, o jų vietoje pastatyti naujus. Net neslepiama, kad Šakiams bus skirta pinigų naujoms statyboms. Kam to reikia? Ogi tam, aiškina ministras, kad niekas nežinotų, iš kur tie vaikai atėję. Ar mums reikia kaip sovietmečiu nebežinoti, kad turime neįgalių žmonių, vaikų, kuriais reikia pasirūpinti? Ir kuo pasikeis vaikų gyvenimas naujame name, nuo gyvenimo mūsų butuose? Man primena anekdotinę situaciją vienoje skurdžioje Afrikos valstybėje. Buvo beatsirandąs ten vienas kitas vištas auginantis ūkis, kai valstybę užgriuvo humanitarinė pagalba. Daug daug vištų šlaunelių. Ir dalijo jas nemokamai. Kol tai truko, vištų augintojai spėjo žlugti. O tada baigėsi ir pagalba. Neliko nieko. Ar nenutiks taip mums? Iš Europos Sąjungos kol kas gauname pagalbą per mažai apgalvotai reformai, kurią patys įvykdyti neturėtume už ką. Daug milijonų buvo mesta sugriauti tam, ką turėjome. Kas bus, kai pinigų dalijimas baigsis? Reforma reikalauja didžiulių lėšų. Ne vaikų namai, o reforma. Gaila, kad prieš paleisdama buldozerį ministerija nepasidomėjo turtingos Vokietijos patirtimi. Vokietijoje 2008 metais vaikų globos namuose gyveno 58 690 vaikų, 2016 m. - 95 582 vaikai. Ten ir su šeimomis dirbama, ir globėjai ruošiami, ir globos namai reikalingi. Net kūdikiams namai yra. Nepaisant darbo su šeimomis, statomi nauji, nes matoma realybė ir poreikis. Žemutinėje Saksonijoje, Vechtos mieste, net trijų hektarų nesiekiančiame sklype įsikūrę vaikų namai, dienos centras, savarankiško gyvenimo jaunuolių namai. Ten viskas telpa, viskas galima, o pas mus - negalima.

- Vokietijoje, bet ne pas mus. Kodėl?

- Turbūt kažkas pamatė galimybę panaudoti Europos lėšas ir pametė sveiką protą. Padaryti, kad visi būtų lygūs ir visi vienodi - neįmanoma. To niekada nebuvo ir niekada nebus. Mūsų valstybėje nėra svarių argumentų, kodėl globos namai, kur dirba specialistai, yra blogai, o kitos globos formos - gerai. Sovietinėje aplinkoje užaugę globos namus tebematome kaip tamsų pastatą su ilgais koridoriais bei durimis į kairę ir dešinę. Bet to jau seniai nebėra.

- Ar kas nors yra bandęs atsakyti, kur geriau vaikui augti?

- Vieno televizijos forumo metu žinomas vaikų psichiatras, beje, buvęs labai didelis globos namų priešininkas, suabejojo, ar po kelerių metų nešauksime, kad vėl reikia globos namų. Nes reformai pristigs pinigų ir specialistų. Rajonai nyksta. Prieš 22 metus vienoje vietovėje stačiau bažnyčią. Tuomet ten viename kv. kilometre gyveno 54 žmonės, šiandien tame pačiame plote tegyvena 9. Žmonės išvažiuoja nusivylę tokia politika. Vokietijos vaikų namuose trūksta darbuotojų, galėčiau ir aš išvažiuoti dirbti ten, kur manęs nežemins, nesakys, kad vaikų globos namai yra institucinis smurtas prieš vaikus. Ten svarbu ne kur vaikas gyvena, bet ar jis laimingas. Kas pasikeičia vaiką apgyvendinus pas globėją, šeimynoje ar šeimoje? Ar vaikas ims labiau mylėti svetimą žmogų, prisistatantį mama, tėčiu? Žinoma, ne. Jis vis tiek mylės savo mamą ir savo tėvą, kad ir kokie jie būtų. Jei vaikas turėjo išvažiuoti iš namų, tu gali nebent bandyti tapti jo draugu ir padėti jam išgyventi netektį, o ne prievartauti tave vadinti tėvu, motina.

- Visko būna ir globotinius priėmusiose šeimose, bet vis dėlto teigiama, kad vaikui aplinka ten sveikesnė nei geriausiuose globos namuose...


- Nėra vienos tobulos vaiko globos formos, jos visos geros, jeigu dirba geri specialistai ir mylintys žmonės. Nereikia vienų griauti ir sakyti, kad yra tik vienas kelias. Kelių yra daug. Užtenka pažiūrėti į stiprias ir išsivysčiusias šalis, kur vaikų globai skiriamos kur kas didesnės lėšos nei Lietuvoje, bet niekas ten dirbtinai neardoma. Ten vaikui teikiama pagalba, o pas mus griaunamos sienos, tikintis, kad naujos vaiką padarys laimingesnį. Šakių savivaldybėje keli šimtai vaikų auga šeimose, kurių būstuose nėra vandentiekio, tualeto. Gal verčiau pinigus, jei jų turime atliekamų, investuokime į geresnę buitį šeimose, kad vaikams netektų iš ten iškeliauti.

- Dėl skurdo gimtajame krašte pabėgę socialiai neatsparūs tėvai beregint užkliūva tenykštėms vaikų globos tarnyboms. Ne viena šeima nukentėjo nuo vaikų teisių apsaugos sistemos Norvegijoje...


- Nesu susipažinęs su Norvegijos vaikų teisių apsaugos formomis, bet per daugelį bendravimo metų neblogai perpratau Vokietijos socialinę sistemą. Vokietijoje nėra mados atiminėti iš tėvų vaikus. Su tėvais ten yra bendradarbiaujama. Jeigu šeima pati nepajėgia problemų pašalinti, sprendimų ieškoma kartu su tėvais. Jeigu tėvai neturi darbo, būsto, jiems reikia gydytis nuo priklausomybių, siūloma vaikus apgyvendinti saugioje aplinkoje. Tai ne vaikų paėmimas, o komandinis darbas, nežeminant vieniems kitų ir netraumuojant vaikų. Ne globos namų aplinka, darbo metodai, kuria atskirtį, o kalbėjimas apie globos namų žalą ten gyvenantiems vaikams. Apie vaiko įkurdinimo laikinumą mes diskutuojame su kolegomis Vokietijoje. Jų nuomone laikinumas, keičia gyvenamąją vietą viena po kitos yra blogiausia, ką vaikas gali patirti. Mums patiems yra tekę priglausti vaiką, kuris iki to buvo perėjęs aštuonias šeimas. Ir jis nebuvo sudėtingas, niekur nepritampantis vaikas.

- Turite ryšių su ne viena Vokietijos vaikų globos įstaiga. Gal būtų neblogai pakviesti ten pasidairyti ir mūsų socialinės politikos atstovus. Ar nebandėte?


- Bandžiau. Organizavau išvyką į Vokietijos Vechtos kraštą Šakių savivaldybės specialistams, dirbantiems socialinėje ir vaikų teisių apsaugos srityse, jie mielai važiavo. Kviečiau prisidėti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovą. Nerado laiko.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s