respublika.lt

Pažymėti Vasario 16-osios signatarų kodu

T.Šernas: „Signataras džiaugtųsi Klaipėdos kraštu Lietuvoje“

(0)
Publikuota: 2020 vasario 16 07:00:00, Irena BABKAUSKIENĖ
×
nuotr. 4 nuotr.
Tomas Šernas. Eltos nuotr.

Valstybės atkūrimo diena, kurią švenčia visa Lietuva, šiems žmonėms visada buvo ypatinga. Sovietmečiu nešiota giliai širdyje. Kaip ir giminės paslaptis apie parašą ant nepriklausomos Lietuvos valstybės dokumento dėjusį giminaitį. Ką reiškė būti signataro giminės atstovu, koks šeimos prisiminimuose liko Vasario 16-osios akto signataras Jokūbas Šernas, Petras Klimas, Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis „Respublika“ klausė šių garbių vyrų giminaičių Tomo Šerno, Remigijaus Gulbino, Rimanto Smetonos ir Jono Lino Juozevičiaus.

 

Likimas, ar ne, bet signataro Jokūbo Šerno sesers Marijos proanūkis kunigas Tomas Šernas, kaip ir jo giminaitis signataras, ryškiai įsirašė į Lietuvos istoriją. Jis vienintelis likęs gyvas Medininkų žudynių liudininkas, nukentėjęs 1991 m. liepos 31-ąją, kai sovietų specialiojo būrio OMON smogikai užpuolė ir išžudė nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės sieną saugančius pareigūnus. Praradęs sveikatą, bet likęs tvirtas dvasia, T.Šernas pasirinko dvasininko kelią - tapo evangelikų reformatų kunigu.

Paklaustas apie giminystę su signataru Jokūbu Šernu, T.Šernas sakė: „Pavardžių „Šernas“ Biržų krašte nemaža. Taip jau atsitiko, kad signataro sesuo Marija Šernaitė ištekėjo taip pat už Šerno.“

- Ar visada žinojote, kad esate signataro giminaitis? Koks Jokūbas Šernas yra giminės pasakojimuose? - „Respublika“ paklausė kunigo Tomo Šerno.

- Daug pasakojimų nebuvo, nes signataras anksti mirė. (J.Šernas nuo skrandžio vėžio mirė Kaune 1926 m. liepą, - red. past.). Jo amžininkai taip pat mirė, buvo išsklaidyti karo verpetuose. Vaikystėje signatarą įsivaizduodavau tarsi kokią miglotą Čiurlionio paveikslo figūrą, riterio ir slaptųjų organizacijų nario hibridą, kuris buvo vienas iš svarbių gyventojų sunkiai įsivaizduojamoje, pasakiškoje nepriklausomoje Lietuvoje. Dabar pavyzdžių nebeieškau.

- Ar susimąstote, kad esate Lietuvos istorijos dalis ne tik dėl Medininkų tragedijos, bet ir dėl giminystės su signataru? Kokią įtaką jums padarė giminė, iš kurios kilote?

- Anksčiau susimąstydavau, dabar jau ne. Giminė visiems žmonėms padaro įtaką. Negaliu ir nenoriu spręsti, kokią įtaką giminė padarė man, nes tai mano dalis, mano paveldo dalis, su gerais ir blogais dalykais.

- Kas, jūsų manymu, signatarui J.Šernui patiktų šiandieninėje Lietuvoje? Kas jį liūdintų?


- Kas nuliūdintų? Gal tai, kad Lietuvoje krikščioniškos bažnyčios valstybėje turi skirtingą teisinį pagrindą ir skirtingas teises. Bet tiksliai žinau, kas patiktų - Klaipėdos krašto inkorporavimas į Lietuvą. (Signataras nuolat ragino valstybiniu lygmeniu politinėmis priemonėmis siekti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. Klaipėdos krašto atgavimas - didele dalimi jo, kaip politiko, nuopelnas - red. past.) Beje, būtent Jokūbas Šernas Vasario 16-osios akte pasiūlė vartoti žodį „nepriklausomybė“ vietoje „neprigulimybės, liuosybės“ ir pan.

- Kas šiandieninėje Lietuvoje džiugina, liūdina jus patį?

- Džiugina maži geri pokyčiai gamtosaugoje. Liūdina Lietuvos politinės kultūros atsilikimas, t.y. galvojimas tik apie savo interesus. Švietimo ir sveikatos apsaugos būklė gana keista. Mažai renovuota sovietinių namų. Abejoju, ar Lietuva turi švietimo, verslo ir užsienio politiką. Neramu, kad pagal gebėjimą susitarti su laiptinės kaimynais dėl bendrų dalykų, pagal nepasitikėjimą valstybe ar savivalda, mano nuomone, mes esame netoli trečiojo pasaulio šalių. Tas atsilikimas, pasitikėjimo ir atsakomybės trūkumas visiems mums yra realiai pavojingas.

- Jūs tarsi pratęsėte signataro nuopelnus, pasirinkdamas tapti tik atsikūrusios Lietuvos muitininku. Ar atsidavimas Lietuvai - Šernų giminės ženklas?

- Nežinau, gal ir pratęsiau. Bet aš netikiu mistine ir nacistine „žemės ir kraujo“ teorija. Tai gentinė savimonė, pagonybei būdinga galvosena. Nuopelnų pratęsimas ir naujo kūrimas yra tikėjimo, apsisprendimo dalykas. Tai yra dvasinė, o ne genetikos ir giminystės, sritis. Tai jau požiūris, kylantis iš krikščionybės.

Faktai

Jokūbas Šernas (1888-1926)

Gimė Jasiškių kaime, Nemunėlio Radviliškio valsčiuje (Biržų r.)

Baigęs teisę Peterburgo universitete ir grįžęs į Vilnių, redagavo „Lietuvos žinias“.

Iš 20-ies signatarų vienintelis buvo evangelikas reformatas.

1919 m. balandžio-spalio mėn. buvo ministras „be portfelio“.

Palaidotas Nemunėlio Radviliškio kapinėse.

Signataro sūnus Jokūbas Bernardas Šernas, gyvenęs su motina Paryžiuje, tapo žymiu kino aktoriumi - Žaku Šernu (Jacques Sernas). Mirė 2015 m. Romoje.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s