Nijolės Narmontaitės meistriškumo pamoka

„Meistriškumo pamoką" rodome paskutinį kartą - tai atsisveikinimo su šiuo spektakliu turas per Lietuvą", - sako N.Narmontaitė. Ji kviečia šiauliečius nepraleisti šios paskutinės progos pamatyti spektaklį ir jos mylimiausią vaidmenį spalio 14 dieną, 18 val., Valstybinio Šiaulių dramos teatro scenoje.

„... kaip pirma meilė"

„Šiaulių teatras - man pirmasis. Vaidinau jame septynerius metus - 1981-1988 metais", - prisimena N.Narmontaitė, vėl laukdama susitikimo su Šiaulių publika.

„Mūsų studijų laikais atvažiuodavo pirkliai ir mus „pirkdavo", kviesdavosi į teatrus. Nelaikiau savęs labai gabia ir nemaniau, kad kas skubės mane pasirinkti, - pasakoja aktorė. - Pirmas atvažiavo režisierius Saulius Varnas, tuometinis Šiaulių dramos teatro vyriausias režisierius, pažiūrėjo mūsų diplominius spektaklius ir mane pačią pirmą pakvietė į Šiaulius. Šiauliuose tuomet vaidino prieš ketverius metus Konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) baigęs Sauliaus Bareikio, Olego Ditkovskio, Sigito Jakubausko kursas, o jie man buvo dievukai!"

„Galvojau, kokia laimė, kad galėsiu su jais dirbti, - prisimena N. Narmontaitė. - Buvau gavusi ir daugiau pasiūlymų, bet kadangi Sauliui Varnui daviau žodį, tai kitiems pasakiau - važiuosiu tik į Šiaulius. Tik po septynerių metų, po vienų gastrolių, kai režisierius Julius Dautartas mane pakvietė į Kauną, išvažiavau ten."

„Gal dėl to, kad Šiaulių dramos teatras buvo pirmas mano teatras - liko labai brangus. Kaip pirmas vaidmuo, kaip pirma meilė", - pabrėžia aktorė.

Pirmi - ir iš karto pagrindiniai

Šiauliuose N.Narmontaitė nuo pat karjeros pradžios sukūrė įsimintinų vaidmenų. Sauliaus Varno spektaklyje „Kainas" suvaidino Kaino žmoną Adą, spektaklyje „Fajansinis nykštukas iš vasaros sodo" - pagrindinį Marijos vaidmenį. Už juos buvo apdovanota. O patį pirmąjį vaidmenį sukūrė spektaklyje „Incidentas", kuriame su teatro legenda Vytautu Benokraičiu vaidino sutuoktinių porą, chuliganų terorizuojamą traukinyje.

Režisierė Regina Steponavičiūtė jai buvo patikėjusi Šatrijos Raganos vaidmenį spektaklyje „Povilas ir Marija", pagrindinį vaidmenį suvaidino ir estų režisieriaus Priit Pedajas pastatyme spektaklyje „Paskutinės dvi valandos". „Tas vaidmuo man buvo labai brangus, reikalaujantis daug išgyvenimų: mano heroję išveža į Sibirą, o ji šiene slepia savo vaiką, kad jo neišvežtų, - pasakoja N. Narmontaitė. - Turėjau puikių vaidmenų, praėjau gerą aktorinę mokyklą ir Šiaulius prisimenu su didžiausia meile."

Aktorė savo pėdsaką paliko ir Šiaulių mėgėjų teatre. Kai 1984 metais Šiaulių kultūros centras pakvietė vadovauti teatro studijai, sutiko. Kartu su aktoriumi Arūnu Sabonaičiu tapo studijos „Helijas" įkūrėjais. Po ketverių metų „Helijas" studijai buvo suteiktas liaudies teatro vardas.

„Buvo parduotos dienos ir naktys, - sako ji. - Net šešis dramos būrelius mieste vedžiau - ligoninėje su gydytojais, fabrikuose su inžinieriais, darbininkais. Įdomiausia, kad tie mano dramos būreliai tarpusavyje varžydavosi įvairiausiuose konkursuose - tai vieni pirmas vietas laimi, tai kiti."

Į Šiaulius - su dviem projektais

„Į Šiaulius, į savo pirmąjį teatrą, dabar atvykstu su dviem visiškai skirtingais projektais, - pabrėžia N. Narmontaitė. - Pirmasis - spektaklis „Meistriškumo pamoka", jis vyks spalio 14 dieną, teatre, labai kviečiu pamatyti."

Ji akcentuoja du gražius sutapimus. Šiais metais operos legendai Maria Callas (1923-1977) sukanka 100 metų, o spektaklio režisierius Gytis Padegimas, kuris yra dirbęs Šiaulių dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, - švenčia 50 kūrybos metų jubiliejų.

Pačiam spektakliui - 23 metai. N.Narmontaitė sukūrė įsimenantį Maria Callas vaidmenį, kuri šlovės saulėlydyje, praradusi savo išskirtinį balsą, veda meistriškumo pamokas jauniems dainininkams.

Aktorė sako, jog šis vaidmuo jai tiesiog prilipo prie širdies ir odos. Bet atėjo atsisveikinimo laikas.

„O lapkričio 28 dieną į Valstybinį Šiaulių dramos teatrą atvažiuoju su gyvo garso grupe, su programa „Apie meilę rimtai ir žaismingai", - įvardija savo antrąjį projektą N.Narmontaitė. - Bus daug dainų, daug jumoro - kur šią programą rodome, salės sausakimšos, o žmonės išeina išsišiepę iki ausų. Aš labai mėgstu, kada žmonės juokiasi".

Ji akcentuoja, jog dvi kontrastingos programos - spektaklis ir koncertas-susitikimas - apie dalykus, kurie pačiai yra brangūs. Nuo skausmingo dramatinio vaidmens - iki poezijos, retro dainų, jumoro - ir viskas apie meilę.

Apie laisvę, laimę ir žvejybą

N.Narmontaitė - laisva menininkė. Prieš dvidešimt metų išėjo iš Kauno dramos teatro ir sako, jog nė minutės dėl įgytos laisvės nepasigailėjo.

„Kadangi esu labai disciplinuotas žmogus ir darboholikė, tai man darbų niekada netrūksta, - teigia ji. - Iš Kauno dramos teatro išėjau į niekur - į laisvę. Bet nė karto nepasigailėjau. Net per tą šlykštųjį karantiną, kai pusantrų metų neturėjau jokio darbo."

„Esu laisva, nuo nieko nepriklausoma ir savo aktorystės nesu užsmaugusi. Galiu kurti tokius vaidmenis ir tokias koncertines programas, kokias noriu. Galiu rašyti knygas, kurios atima beprotiškai daug laiko, ir nereikia eikvoti laiko vaidmenims, kurie kartais nepriimtini, nelimpa, be kurių galiu gyventi."

Septynias knygas jau išleido, sumanyta ir aštunta. Visos - apie teatrą, teatro žmones. Septintąją pavadino „Aktoriai, režisieriai ir 77 laimės receptai".