respublika.lt

Pasityčiojimas iš knygų ir autorių

(0)
Publikuota: 2019 gruodžio 10 07:00:37, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 2 nuotr.
Nepaisant to, kad skulptūros Trakuose nebėra, diskusijos dėl tokio „meno“ vis dar nerimsta. Rasos Kalinauskaitės nuotr.

Trakų miesto bibliotekos darbuotojų noras pritraukti visuomenės dėmesį išsipildė. Jų sugalvota ir realizuota skulptūra - „knygų šašlykas“, kaip ją pakrikštijo internautai, akimirksniu tapo sensacija. Tik vienas „bet“ - visuomenė tokį elgesį su senomis knygomis pasmerkė.

 

Menas ar patyčios?

Trakuose praėjusios savaitės pabaigoje trumpam buvo atsiradusi vandens ratilus turėjusi simbolizuoti skulptūra - „Trakai - Lietuvos kultūros sostinė 2020“, kurioje atsidūrė įvairių autorių knygos. Visuomenėje toks knygų „pritaikymas“ sukėlė nemažą pasipiktinimą, kadangi jos buvo perdurtos ir sumautos ant virbų, paliktos po atviru dangumi.

Aiškindami savo veiksmus, bibliotekos darbuotojai teigė, kad meninės idėjos realizacijai buvo panaudotos senos, nurašytos ir perdirbimui turėjusios keliauti knygos: „Todėl prieš patenkant į Grigiškių popieriaus perdirbimo kombinatą, jos buvo panaudotos instaliacijai.“

Visgi, panašu, šis paaiškinimas nepasirodė įtikinamas ir patiems idėjos autoriams, todėl netrukus skulptūra dingo, patikslinant, kad: „siekiant išvengti tolimesnių insinuacijų, instaliacija nuimta, knygos bus utilizuotos, kaip ir turėjo būti.“

Nepaisant to, kad skulptūros nebėra, diskusijos dėl tokio „meno“ vis dar nerimsta.

Kultūros mažėjimo išraiška

Pasak istorikės ir visuomenininkės Rasos Čepaitienės, kurios iniciatyva daug emocijų sukėlusi instaliacija buvo skubiai išardyta, tikėtina, kad bibliotekos darbuotojai neturėjo blogų ketinimų, tačiau savo idėjos realizavimui pasirinko netinkamą formą.

„Meninė saviraiška nėra blogai, tačiau kodėl instaliacijai pasirinktos knygos buvo ne išdėliotos ar sustatytos kur patalpoje, o persmeigtos ir paliktos po lietumi miestelio centre? Trakai nėra eilinis Lietuvos miestas. Jį gausiai lanko ne tik mūsų šalies gyventojai, bet ir atvykėliai iš svetur. Ką jie turėjo pagalvoti, matydami taip subjaurotas knygas? Juk be lietuvių autorių, instaliacijai buvo panaudoti ir užsienio šalių autorių kūriniai. Kiek žinau, rusai socialiniuose tinkluose jau dalinasi savo „subadytų“ klasikų nuotraukomis. Dar kiek ir, labai tikėtina, būtume tapę tarptautinio skandalo epicentru“, - prielaidomis dalinosi pašnekovė.

R.Čepaitienės teigimu, toks menas aiškiai parodė, kad Lietuvoje yra nusitrynusi plona riba, skyrusi tai, kas gražu ir malonu, nuo to, kas nėra priimtina.

„Bibliotekos darbuotojai, gindami savo poziciją, teigė, kad analogiškos instaliacijos daromos užsienyje ir čia nėra nieko blogo. Tik, manau, užsienyje knygos nėra taip barbariškai žalojamos. Sutinku, kad norisi išsiskirti, todėl ieškoma tam tikro originalumo ar šmaikštumo, tačiau dažniausiai visos paieškos apsiriboja iš užsienio ateinančių idėjų kopijavimu. Ir toli gražu ne pačia geriausia forma“, - sakė istorikė.

Liūdino R.Čepaitienę ir vis aiškiau mūsų visuomenėje pasireiškiantis tiek kultūros kaip tokios, tiek knygos, kaip atskiros jos šakos, nuvertėjimas: „Knyga iš meno kūrinio „evoliucionavo“ į komercijos ir industrijos objektą. Knygų rinka seniai tapo komercinės veiklos sritis, todėl visi skuba leisti kaip galima daugiau ir naujesnių knygų, o senosios, kaip visiškai nevertingos, nurašomos, išmetamos, iš jų atvirai tyčiojamasi.“

Istorikė įžvelgė ir paralelę su įsigalėjusiu grožio ir jaunystės kultu.

„Visuomenei skiepijama nuomonė, kad, nepaisant, kas tai būtų - žmonės ar daiktai, - reikalingi tik jauni, nauji, gražūs, o senus galima „išmesti“. Todėl nereikėtų stebėtis, kad seni žmonės pas mus nuvertinami ir savo dienas leidžia skurde. Juk jie savo jau „atitarnavo“, tad kam jais, kaip ir senomis knygomis, dar rūpintis“, - retoriškai klausė visuomenininkė.

Visgi ji pasidžiaugė, kad skandalas, kuriuo jau bando pasinaudoti kai kurie politikai, atkreipė dėmesį į šią problemą.

„Gal po to, kas įvyko Trakuose, bent jau į senas knygas požiūris pasikeis ir jos, užuot išmetus ar utilizavus, bus atiduodamos tiems, kurie nori skaityti, tačiau naujų knygų neįperka. Visuomenei vis labiau skaitmenizuojantis, būtina išsaugoti knygas ir žmonių gebėjimą skaityti. Galbūt atsitraukimas nuo kompiuterių ir „grįžimas“ prie spausdinto žodžio ne tik pagerins žmonių žinių lygį, bet ir padės spręsti akivaizdžias dehumanizacijos problemas“, - optimistine gaida pokalbį baigė R.Čepaitienė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s