respublika.lt

Didžioji šeimos paslaptis (4)

(0)
Publikuota: 2019 gruodžio 11 12:01:25, Gintarė KARMONIENĖ, „Žemaičio“ žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
Li­ba (kai­rė­je) ir Iz­ra (Ju­zy­tė) Bla­tai­tės, Tel­šių pra­di­nės mo­kyk­los mo­ki­nės, 1948 m. Vals­ty­bi­nio Vil­niaus Gao­no žy­dų mu­zie­jaus nuo­tr.

2017 metų vasarą ir rudenį „Šiaulių krašte“ buvo spausdinami šiauliečio žurnalisto Algimanto Savickio prisiminimai „Karas vaiko akimis“. Skyrelyje „Ketveri pasiaukojimo metai“ pasakota, kaip žemaičių Striaupų šeima iš Telšių geto išgelbėjo dvi žydų šeimas. Plungėje dirbanti žurnalistė Gintarė Karmonienė susitiko su Bronislavos ir Juozo Striaupų dukra Bronislava Birute Jereminiene – to laiko didvyriškumo liudininke. Skaitykite ketvirtąją pasakojimo dalį.

 

Gimė vištidėje

Klausantis išties neeilinės istorijos, kurią, padedama kitų geraširdžių žmonių, kūrė Šarnelėje gyvenusi Bronislavos ir Juozo Striaupių šeima, supranti tikrąją žmogiškumo prasmę. Išties Striaupių gerumas ir jo lydimas visas šeimos gyvenimas verti knygos ar net kelių.

Šarneliškiai nuo pražūties išgelbėjo net kelias žydų šeimas. Pasak Striaupių šeimos vyresnėlės Bronislavos Birutės Jereminienės, žydų vaikų likimai – atskira istorija. Moteris pasakojo, jog tik per plauką gestapininkų neužtiktoje slėptuvėje – vištidėje – pasaulį išvydo gydytojų Blatų dukrelė. Birutės teigimu, tai buvo ne tik šeimos džiaugsmas, bet ir rūpestis. Juk kūdikėliui nepasakysi, kad neverktų, kuomet sodyboje šeimininkaus kraujo ištroškę naciai.

Moteris mena, jog diena, kuomet gimė Blatų mergytė, buvusi darganota ir apniukusi. Buvo 1942-ųjų žiemos pradžia. Tad nieko nestebino siautėjęs šiaurys, nešęs tai sniegą, tai lietų.

Birutė pasakojo, jog tądien iš ryto visa šeima ėmėsi įprastų darbų – tėvas išėjo į jaują minti linų, o vaikai, prižiūrimi babūnelės, liko namuose. Senoji ruošė pietus. Virtuvėje sukosi ir mama. Birutei keista pasirodė, kad šioji, pašildžiusi didžiulį puodą vandens, susipylusi jį į kibirus, kažkur išėjo.

Dar labiau Birutė sukluso, kai mama po gero pusvalandžio grįžo namo ir ėmė su babūnele kažką šnabždėtis. „Jezus Marija, kas dabar bus“, – girdėjo dejuojant babūnelę. Po šių žodžių ji apsigobė vilnone skara ir išlėkė. Mama liko namuose. Baigė gaminti pietus.

Vakare šeimyna anksti sugulė. Tik alkieriuje ilgai negeso šviesa. Tai smalsiajai Striaupių dukrai kėlė nerimą. Ji klausėsi kiekvieno garselio. Netrukus Birutės įtarimai pasitvirtino. Mergaitė išgirdo mamą sakant, jog gimė labai daili mergelė. Mama svarstė, ką su ja daryti. Juk naujagimiui vištidėje – ne vieta. Sušals.

Į trobą parsinešti irgi negalima, nes pamatys šeimyna. „Per tą nabagėlį visi galvas padėsime“, – baiminosi Birutės mama. Po jos žodžių akimirkai stojo tyla. Ją netrukus išblaškė optimistiškas tėvo balsas. Jis pasiūlė mažylę nunešti prie kaimyno Stulpino durų ir ten palikti. Esą jie neturtingi, bet dori žmonės, tad tikrai nepaliks pamestinukės sudoroti šalčiui.

Paliko kaimynams

Apie tai Birutė rašo ir savo „Prisiminimuose“:

„Iš daržinės parsinešė pintinę, su kuria eidavome grybauti. Į dugną mama įklojo broliuko kailinėlius, virš jų – kažkokį paklotėlį ir išėjo.

Tėvelis pradėjo rengtis: apsivilko kailinius, apsiavė auliniais batais, užsimovė ausinę kepurę, pirštines, užsidegė liktarną ir išėjo į lauką.

Prisiglaudžiau prie lango stiklo, kad geriau matyčiau. Prie tėvelio priėjo mama, padavė jam pintinę, kurioje buvo ryšulys, peržegnojo, pabučiavo tėvelį ir verkdama įėjo į trobą.

Tėvelis dingo nakties tamsoje... Dar kurį laiką mačiau mažytę liktarnos švieselę, bet ji greit dingo už Mačernio kalno. Lauke pradėjo snigti ir pustyti, tikrai velnių puota. Kodėl išėjo tėvelis? Kodėl mama ir babūnelė sėdi ant lovos ir patyliukais kalba rožančių? Girdžiu – mama verkia.

Užsnūdau, kiek miegojau – nežinau.“

B. Jereminienė prisiminė, jog jai pabudus, tėvelis jau buvo namuose. Visas sušalęs. Pasakojo mergytę išėmęs iš pintinės ir padėjęs prie durų. Pats pasislėpęs už namo kampo. Mažoji neva pradėjo verkti ir netrukus troboje sužibo šviesa, atsidarė durys. Tarpduryje stovėjo Stulpinas, rankoje laikydamas lempą.

J. Striaupis išgirdo, kaip šis sušuko: „Vo Jezau, motin, mums vaiką kažin kas primetė. Jau tris savo turim, dabar dar ir ketvirtas bus. Ką dabar bedarysime?“ Tėvas matė, kaip į lauką išlėkė ir Stulpinienė. Vos tik išgirdusi verkiant mergaitę, ji čiupo ją į rankas ir įsinešė į trobą.

Tą akimirką Birutės tėvas lengviau atsiduso. Paėmė pintinę ir išpėdino namo.

Prieš pietus į Striaupių sodybą užsuko susirūpinęs Stulpinas ir pradėjo pasakoti, kad šiąnakt kažkas prie jo durų vaiką paliko. Vyras svarstė apie tai valdžiai pranešti, tačiau Striaupiai kaip įmanydami stengėsi jį nuo šios minties atkalbėti. Tiek Bronislava, tiek Juozas ramino kaimyną, žadėdami jam pagelbėti.

Birutė atsimena, kad tėtis Stulpinui pažadėjo parūpinti visokiausių produktų, pieno. „Visai šeimai nieko netrūks“, – kalbėjo ramindamas sunerimusį kaimyną. Net krikšto tėvais pasižadėjo būti.

Galiausiai Stulpinas pasidavė įkalbinėjamas ir pritarė, kad mergytę reikia kuo skubiau pakrikštyti, kad augtų globojama Dievo.

„Po poros savaičių Žemaičių Kalvarijos bažnyčioje įvyko Blatų mergaitės krikštynos, o tėtis su mama tapo jos krikštatėviais. Mergytė gavo Juzefos vardą (Izros)“, – pasakojo moteris.

Išgelbėjo dar vieną mergytę

Birutė prisiminė, kad Juzytė nebuvo vienintelis išgelbėtas vaikas. Dar vieną mergytę – tų pačių Blatų trimetę dukrelę Libą – priglaudė ir slėpė viena garbaus amžiaus moteris Dausinienė. Tačiau ją kažkas įskundė, ir moteris kartu su savo slėptąja žydaite atsidūrė Telšių kalėjime.

Tai sužinoję, Blatai verkdami maldavo J. Striaupio išgelbėti mažylę. Birutė pasakojo, kad jos tėvelis sužinojo, kad kalėjimo viršininkas – sukalbamas žmogus. Tad, savo meistarnėje sumeistravęs gražų medinį lagaminą, pridėjęs jį rūkytų lašinių, skilandžių, dešrų, kumpio, naminės degtinės, išvažiavo į Telšius pas kalėjimo viršininką.

Šį susitikimą jam suorganizavo svainis Juozas Mačernis, kuris puikiai pažinojo kalėjimo viršininką. Dosnios lauktuvės padėjo reikalą sutvarkyti taip, kad pirmagimė Blatų dukrytė buvo įrašyta kaip mirusi.

„Tėtis, prigirdęs ją aguonų pieno, įdėjo į tuščią medinę dėžę ir sėkmingai išnešė iš kalėjimo. Vėliau atidavė ją iš kalėjimo paleistai Dausinienei, kuri irgi padėjo įgyvendinti mergytės išvadavimo planą, pameluodama, kad žydaitė mirė. Globėja vietoj Striaupiui atiduotos mergytės kalėjime supo į paklodę suvyniotą iš drabužių padarytą lėlę“, – apie laimingai pasibaigusią gelbėjimo operaciją pasakojo B. Jereminienė.

Istorijos pradžią skaitykite čia.

Istorijos II dalis.

Istorijos III dalis.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s