respublika.lt
 

Gera gali būti ne tik ten, kur mūsų nėra

2019 rugsėjo mėn. 29 d. 10:24:21
Vidmantas MISEVIČIUS

Neigiamų atsiliepimų apie Lietuvą viešojoje erdvėje galima rasti nuolat. Liūdina, kad šalį „puola“ ne tik užsieniečiai, bet ir savi. Aišku, mūsų krašte toli gražu ne viskas idealu, tačiau kas, jeigu ne mes patys turime jį kurti ir galime kažką pakeisti? Būtent tokių minčių vedamas į Lietuvą grįžo ir šiandieninis „Respublikos“ pašnekovas Andrius Gailiūnas, gyventi ir dirbti nutaręs būtent gimtinėje.

×
nuotr. 1 nuotr.
Po septynerių metų Lietuvoje minčių traukti kur nors kitur nekyla - džiaugiuosi būdamas čia. Andriaus Gailiūno asmeninio albumo nuotr.

 

Išsaugotas ryšys su gimtine

Andrius kartu su tėvais į Didžiąją Britaniją išvyko dar besimokydamas antrojoje vidurinės mokyklos klasėje. Kitaip sakant - vyko tėvai, todėl jis tiesiog neturėjo kito pasirinkimo. Kraštas, lietuvių įprastai vadinamas Anglija, jaunuoliui buvo svetimas, tad įdomu, kaip Andriui sekėsi priprasti prie naujos aplinkos ir naujų gyvenimo sąlygų.

Pašnekovo teigimu, jam adaptuotis Didžiojoje Britanijoje buvo lengva, kadangi tuomet buvo dar labai jaunas. Šiandien jis prisimena, kad jau po pirmųjų metų Anglijoje nesijautė svetimas, gerai sekėsi mokykloje, sutarė su bendraamžiais. Nepaisant to, kad aplinkiniai jokio priešiškumo nedemonstravo, nesijautė to ir bendraujant, visgi pojūtis, kad tu esi atėjūnas, nevietinis, niekad neapleisdavo. Turbūt tai buvo viena iš priežasčių, kodėl po 11 metų, praleistų užsieniuose, nusprendė grįžti.

Grįžus prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo Lietuvoje vyrui buvo gana lengva. „Manau dėl to, kad kaip galima dažniau, ypač - vasarą, parlėkdavau namo, o apie 2004-uosius išvis metams buvome sugrįžę. Tai ne tik padeda išsaugoti, bet ir stiprina ryšius su gimtine. O gal todėl, kad prie kraustymosi ir taip buvau pripratęs“, - svarstė pašnekovas.

Beje, siekdamas kaip galima daugiau išsaugoti savyje lietuviškumo ir būti lietuviškoje aplinkoje, jis dar studijų metais Jorko universitete prisijungė prie lietuvių studentų bendruomenės, su kuria praleisdavo nemažai laiko. Andriaus teigimu, bendravimas su tautiečiais galėjo būti dar vienas svarbesnis veiksnys, paskatinęs grįžti namo tuomet, kai tėvai, brolis ir sesė dar buvo nutarę likti Didžiojoje Britanijoje.

Ko mokosi anglai?

Paklaustas apie švietimo sistemos Anglijoje ir Lietuvoje skirtumus, pašnekovas atkreipė dėmesį į specializaciją. Didžiosios Britanijos švietimo sistema veikia taip, kad moksleiviams sulaukus 13-14 metų, šalia privalomų disciplinų - gamtos mokslų, anglų kalbos ir matematikos, - atsiranda pasirenkamieji dalykai. Andrius tuomet pasirinko geografiją, istoriją, informatiką ir muziką. Paskutiniai dveji metai vidurinėje mokykloje išvis buvo paprasčiausi, nes laisvai galima buvo pasirinkti absoliučiai visus dalykus, o mokiniai turėdavo tik po tris keturias disciplinas.

Kita vertus, sako Andrius, tokia sistema priverčia anksti pradėti pačiam priiminėti svarbius sprendimus ir suvokti, kad tik pats esi atsakingas už savo pasirinkimą. Dar vienas akivaizdus skirtumas: studijuojant humanitarinius mokslus, tiek mokykloje, tiek universitete daug dėmesio skiriama esė rašymui, kritiniam mąstymui ir minčių formulavimui. Andriaus teigimu, tai yra puikus būdas skatinti visokeriopą asmenybės tobulėjimą ir ugdyti plačiau mąstančią jaunąją kartą, kas juntama ir šiandieniniame jo darbe.

„Mano specialybė universitete buvo lingvistika ir anglų kalba, o dabartiniame darbe dirbu su rinkodara, viešaisiais ryšiais, reklaminių tekstų rašymu bei produkto kūrimu. Beveik visas tam reikalingas žinias įgijau dirbdamas. Nemanau, kad esu kažkuo ypatingas. Gyvenantys Lietuvoje tikrai gali įgyti tas pačias žinias. Tik reikia suprasti, kad, studijuojant humanitarinius mokslus, reikia būti pasiruošusiam papildomai kelti kvalifikaciją arba aktyviai mokytis darbe. Darbdaviams siūlyčiau ieškoti žmonių, kurie yra imlūs bei gabūs, nors ir neturi visos reikiamos patirties, ir būti pasiruošiems juos apmokyti. Manau, tai atsiperka“, - sakė jis.

Lietuvoje gyventi smagu

Nors darbą jaunas vyras susirado daugeliui įprastu būdu - per skelbimus, pasak jo, darbdaviai netruko įvertinti tiek mokslus užsienyje, tiek gimtosios kalbos lygio, anglų kalbos žinias.

„Įvertindamas bendrą situaciją, manau, šiandien esu pasirengęs rizikuoti ir imtis nuosavo verslo. Nors žinių ir patirties norėtųsi daugiau, bet, turėdamas gerą idėją bei jausdamas motyvaciją ją įgyvendinti, galvoju, kad to verta siekti. Juolab kad savo aplinkoje turiu nemažai teigiamų pavyzdžių, kai žmonės ėmė ir kažką sukūrė“, - mintimis apie verslo galimybes dalinosi Andrius.

Pasiteiravus, ką būtų galima atsakyti tiems, kurie galvoja, kad gerą gyvenimą galima susikurti tik užsienyje, Andrius nusišypso ir primena, jog sėkmės istorijų apie iš emigracijos grįžusius žmones, kaip ir pačių reemigrantų, vis daugėja: „Tik nereikia tikėtis, kad galima kažką pasiekti be pastangų ir motyvacijos. Ji, kaip rodo mano asmeninė profesinė sėkmė, tikrai duoda rezultatų.

Su savo komanda - „Pixelmator Team“ - (Andriaus darbovietė - aut. past.) prieš porą mėnesių už naujausią produktą laimėjome „Apple“ dizaino apdovanojimą, kurį mums šios kompanijos atstovai įteikė konferencijos metu Kalifornijoje. Kolegos ir aš jo atsiimti lipome į sceną - tai buvo didžiulė garbė. Tikrai niekas negali pasakyti, kad, jei būčiau likęs Anglijoje, profesiniai pasiekimai būtų buvę menkesni, tačiau abejoju, ar neturėdamas tinkamų kvalifikacijų taip lengvai ir greitai būčiau „prasimušęs“, kaip tai pavyko Lietuvoje.“

Pasak jauno vyro, jo atvejis parodo, kad tikrai įmanoma net po ilgo laiko emigracijoje sugrįžti ir susikurti gerą gyvenimą Lietuvoje. Juolab kad dėl ramesnės gyvenimo tėkmės čia galima rasti laiko ir sau. Šiandien Andrius džiaugiasi ir didžiuojasi būdamas choro „Bel Canto“ nariu, nors gyvendamas Anglijoje niekada niekur nedainavo. Tam vis kažko pritrūkdavo - tai pasiruošimo, tai drąsos.

„Grįžus į Lietuvą nemažai namuose grodavau gitara ir pradėjau savarankiškai mokytis dainuoti. Vieną dieną sugalvojau, kad tobulėjimui padėtų pastovus dainavimo praktikavimas. Prieš trejus metus susiradau chorą ir prieš porą metų perėjau į „Bel Canto“, su kuriuo esame turėję ypatingų koncertų su ryškiausiomis šio muzikinio žanro žvaigždėmis, kaip Eric Whitacre, Ola Gjeilo, „VOCES8“, „The Sixteen“.

Be to, laimėjome geriausio Lietuvos mėgėjų choro apdovanojimą ir šią vasarą nugalėjome tarptautiniame konkurse Sicilijoje. Negaliu kalbėti už kitus, tačiau pats galiu pasakyti, kad esant motyvacijai ir šiandienos Lietuvoje tikrai galima turėti ne tik išskirtinių pomėgių, bet ir laiko jiems. Po septynerių metų Lietuvoje net nekyla minčių traukti kur nors kitur - džiaugiuosi būdamas čia“, - optimistiškai pokalbį baigia pašnekovas.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PIRMAUJA: Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe`as Castaneras ketvirtadienį pareiškė, kad šalis pagal gaunamų prieglobsčio prašymų skaičių pirmauja Europoje, praneša AFP.
  • PIRMININKAS: ŽŪM praneša, kad naujai vienerių metų kadencijai Pieno tarybos (PT) pirmininku rotacijos principu išrinktas perdirbėjų atstovas – „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Gintaras Bertašius.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar reikia kiekvienus metus dedikuoti įžymiems žmonėms, įvykiams?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau pasipuošėte namus šventėms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +2 C

-1 -3 C

 

-3  -5 C

+2 +3 C

-1 -2 C

 

-1 C

6-7 m/s

6 m/s

 

5 m/s