respublika.lt

Legendinio vadovėlio „Kelias į šviesą“ autorius

(0)
Publikuota: 2020 sausio 12 18:00:34, Jūratė Tamulytė-Jagminienė, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė
×
nuotr. 1 nuotr.
Augustinas Jakučionis. Lietuvos švietimo istorijos muziejaus fondų nuotr.

Lietuviai gerbia savo Tautos istorinę atmintį, didžiuojasi tais Lietuvos inteligentais, kurie XX amžiaus pradžioje kūrė pirmąsias lietuviškas mokyklas, kovojo dėl teisės vaikus mokyti gimtąja kalba, rašė vadovėlius, daug nuveikė švietimo ir kultūros srityse. Tarp tokių inteligentų švietėjų aktyviai darbavosi žymus Lietuvos pedagogas, vadovėlių autorius, publicistas, visuomenės veikėjas Augustinas Jakučionis (1884-1969), kurio 135-ąsias gimimo ir 50-ąsias mirties metines paminėjome pernai. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje saugomas istorinis žymaus pedagogo palikimas - dokumentai, rankraščiai, vadovėliai ir kt.

 

Sunki pradžia

A.Jakučionis gyveno ir dirbo sudėtingu, istorinių įvykių nestokojusiu XX a. pirmosios pusės laikotarpiu. Gimė 1884 m. gražiojoje Dzūkijoje, Alytaus valsčiuje, Daugirdėlių kaime, gausioje vidutinio valstiečio šeimoje. Pirmąsias žinias A.Jakučionis įgijo mokydamasis pas kaimo daraktorius. Vėliau pradėjo lankyti Alytaus pradinę mokyklą. Mokėsi privačiai. 1901 m. pavasarį išlaikė egzaminus ir įstojo į Veiverių mokytojų seminariją, kurią baigė 1904 m.

Pasikartojo įprasta to meto situacija, kuomet išsilavinę jaunuoliai Lietuvoje darbo negaudavo. Taip atsitiko ir A.Jakučioniui - teko kelerius metus mokytojauti Lenkijos pradinėse mokyklose. 1906 m. grįžo į Tėvynę ir pradėjo dirbti Gulbinų pradinėje mokykloje, esančioje už 12 km nuo Biržų.

„Mokytojus lietuvius, kurie dalyvavo visuomenės gyvenime ir stengdavosi mokyti lietuviškai, pradėjo spausti ir skirti pagelbininkais arba į blogesnes vietas. Aš nuo 1908 m. rudens dėka Šiaulių inspektoriui Itomlenskiui, juodašimčių draugijos „Bratstva Sviatovo Ducha“ Šiauliuose įsteigėjui (dabar jis yra Kaune ir jam, kaipo Lietuvos valdininkui, net butas rekvizuotas), taip pat buvau perkeltas iš Gulbinų į Panemunėlį pagelbininku“, - prisiminimuose rašė A.Jakučionis.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, A.Jakučionis pasitraukė į Smolenską. 1915 m. trumpam grįžęs į Vilnių atsitiktinai susitiko Antaną Zmuidzinavičių, kuris kartu su Antanu Smetona, kaip Draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti nariai, jį įkalbėjo nebegrįžti atgal į Rusiją, o pasilikti Vilniuje. A.Jakučionis buvo paskirtas Vilniaus lietuviškos dviklasės pradinės mokyklos direktoriumi.

Aktyvus visuomenininkas

XX a. pradžioje vyko įtempta kova dėl lietuviško žodžio. 1904 m. gegužės 7 d. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, sujudo lietuvių inteligentija. Lietuviškas žodis vis dažniau ėmė skambėti įvairiuose žmonių susibūrimuose. Mokytojai ėmė burtis į Lietuvių mokytojų sąjungą (LMS). Vienas pirmųjų ir aktyviausių mokytojų sąjungos narių buvo mokytojas A.Jakučionis. Svarbiausi uždaviniai buvo susigrąžinti į Lietuvą išvykusius mokytojus, kurti lietuviškas mokyklas, rengti mokymo programas, rašyti ir leisti vadovėlius.

1907 m. J.Basanavičiaus iniciatyva buvo įkurta Lietuvių mokslo draugija (LMD), kurioje dalyvavo daug pedagogų. Mokslo draugija turėjo teisę veikti viešai, o Mokytojų sąjunga veikė slaptai, todėl LMS susirinkimus organizuodavo (po priedanga) kartu su LMD. A.Jakučionis nepraleisdavo nė vieno susirinkimo. Aktyviai dalyvavo ir LMD veikloje, buvo Vadovėlių leidimo komisijos Pedagogų sekcijos, į kurią įėjo žinomi mokytojai praktikai: Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, Vincas Palukaitis, Juozas Vokietaitis, Matas Šalčius, Juozas Palukaitis, Antanas Kasakaitis, narys.

Laikinojoje sostinėje Kaune

Nuo 1919 m. sausio 1 d. A.Jakučionis dirbo Švietimo liaudies komisariato knygyno vedėju. Jam teko paragauti ir kalėjimo duonos. Prisiminimuose jis rašė: „Užėmus Vilnių lenkams, buvau lenkų baltagvardiečių apiplėštas ir pasodintas į Lukiškių kalėjimą, kur teko sėdėti vienoje kameroje su a.a. daktaru Andrium Damaševičium“. Išėjęs iš kalėjimo, 1919 m. vasarą, jis persikėlė gyventi į Kauną, kitąmet buvo paskirtas dirbti Kauno „Aušros“ gimnazijoje mokytoju ir studijavo Aukštuosiuose kursuose, tęsė studijas Lietuvos universiteto Gamtos-matematikos fakultete.

A.Jakučionis nuolatos publikavo savo straipsnius LMPS leidžiamame žurnale „Mokykla ir gyvenimas“, vėliau „Mokykla ir visuomenė“. Pedagogikos temomis rašė į Švietimo ministerijos laikraštį „Švietimo darbas“, buvo gana aštrus savo kolegų pedagogų išleistų vadovėlių kritikas.

Legendinis vadovėlis „Kelias į šviesą“

Didžiausias A.Jakučionio nuopelnas Lietuvos švietimui - jo parengti ir išleisti vadovėliai.

Vienas populiariausių, o metodiniu požiūriu - vertingiausias, yra A.Jakučionio parengtas ir išleistas elementorius „Kelias į šviesą: skaitymo ir rašymo mokslas“, kuris pirmą kartą išspausdintas 1916 metais Peterburge, antrą kartą - 1917 metais Vilniuje. Elementorių iliustravo žymus to meto dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Vėliau tuo pačiu pavadinimu jis išleido vadovėlių ir aukštesniems pradinės mokyklos skyriams. Tarpukariu vadovėlis pakartotinai išleistas net 26 kartus.

Vadovėlio „Kelias į šviesą“ įžangoje, kreipdamasis į mokytojus, A.Jakučionis rašė (kalba netaisyta): „Gegužės 10 d. išeina iš spaudos naujai pertvarkytas, patobulintas ir pagerintas elementoriaus „Kelias į šviesą“ 23 leidimas. Šis elementoriaus leidimas parašytas kompleksiniu metodu: įeina rašymas, skaitymas, paišymas, karpymas, lipdymas, skaičiavimas. Žodžiu, elementorius apima visa, kas reikalinga mokyti I skyriaus mokinį.“

Vadovėlis „Kelias į šviesą“ yra reikšmingas jau vien dėl to, kad jis buvo vienas pirmųjų lietuviškų vadovėlių, kurių labai trūko tuo metu besikuriančioje nepriklausomoje Lietuvos valstybėje.

1932 m. pedagogas parengė ir išleido vadovėlį „Aplinka ir kraštas“, skirtą pradinės mokyklos III skyriaus mokiniams. Reikšmingos ir amžininkų įvertintos A.Jakučionio metodikos knygos „Pirmoji pradžia“ (1928) ir „Praktiška rašymo ir skaitymo metodika“ (1934). Magdalena Karčiauskienė rašė: „Jakučionis savo metodiką grindžia moderniausiais Vakarų Europos ir Lietuvos (ypač Vydūno, J.Laužiko) pedagogikos ir psichologijos mokslų laimėjimais.“

A.Jakučionis vadovėlius rašė ne tik pradinėms mokykloms, bet ir gimnazijų pirmosioms klasėms bei suaugusiesiems: „Oras, vanduo, žemė“ (1934), „Gamtos vadovėlis“ (1936), „Negyvoji gamta“ (1936), „Augalai“ (1936), „Elementorius suaugusiems“ (1941, 1948) ir kt.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1940-1941 m. A.Jakučionis dirbo Švietimo liaudies komisariato suaugusiųjų švietimo valdybos referentu. Pokariu, 1945-1949 m. - Pedagoginės literatūros leidyklos redaktoriumi.

Jis buvo didis pedagogas, visą savo gyvenimą paskyręs pedagoginiam darbui, tautinės mokyklos kūrimui, Lietuvos žmonių švietimui. 1949 m. išėjo į pensiją ir vis rečiau dalyvaudavo visuomeninėje bei pedagoginėje veikloje. Mirė 1969 m. kovo 5 d. Kaune.

Parengta pagal „XXI amžius“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s