respublika.lt

Vienišas disidentas

(0)
Publikuota: 2020 sausio 06 09:55:50, Povilas GIRDENIS
×
nuotr. 2 nuotr.
Gintautas Iešmantas

Disidento, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataro, publicisto, poeto Gintauto Iešmanto 90-osioms gimimo metinėms paminėti.

 

Sėjau aukso grūdus.

Bet tik akmenys dygo.

Gintautas Iešmantas


Partinis aktyvistas, rašęs antisovietines eiles

Uždaro būdo, nekalbus, kuklus, pareigingas, kruopštus, kai kada net pedantiškas, - tokiais žodžiais Gintautą Iešmantą (g. 1930 m. sausio 1 d.) beveik vienbalsiai apibūdino KGB tardytojų apklausti jį pažinoję liudininkai. Nepaisant uždaro būdo, Gintautas pasižymėjo ir tam tikru aktyvumu. Buvę bendrakursiai pažymėjo, kad studijuodamas Vilniaus pedagoginiame institute, jis gana aktyviai reiškėsi įvairiuose susirinkimuose, buvo kurso seniūnu, komjaunimo sekretoriumi. Komjaunimo, o vėliau ir Komunistų partijos pirminių organizacijų sekretoriumi G.Iešmantas buvo dirbdamas laikraščių „Lietuvos pionierius“, „Liaudies sargyboje“, „Komjaunimo tiesa“ redakcijose. Partinės organizacijos sekretoriumi jis buvo ir 1974 m. rugsėjo 4 d., kai kratą jo namuose atlikę saugumiečiai rado „šmeižiančių ir juodinančių sovietinę santvarką“ jo ranka rašytų eilėraščių. Daugeliui kėlė nuostabą tai, kad ne tik visiškai lojalus sovietinei santvarkai, bet ir „labai idėjiškas“ G.Iešmantas slapta rašė antisovietines eiles.

1974 m. spalio mėnesį, už tai, kad „grubiai pažeidė darbo drausmę, tarybinio žurnalisto etiką, prarado kolektyvo pasitikėjimą“ G.Iešmantas buvo atleistas iš laikraščio „Komjaunimo tiesa“ Mokyklų skyriaus vedėjo pareigų, o taip pat - pašalintas iš Komunistų partijos.

Sovietinei valdžiai nepatogių eilėraščių ir poemų rašymas apibūdintas kaip „grubus darbo drausmės ir tarybinio žurnalisto etikos pažeidimas“, o jų autorius bematant „prarado kolektyvo pasitikėjimą“.

Demokratiškos ir intelektualios „Perspektyvos“


1978 m. rugpjūčio mėn. pasirodęs pogrindžio leidinys „Perspektyvos“ skyrėsi nuo ankstesnės lietuvių disidentų spaudos. Ne vienerius metus ėjusi „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ daugiausiai užsiėmė Lietuvos tikinčiųjų teisių pažeidimų faktų fiksavimu, „Aušra“ siekė „budinti lietuvių tautą iš dvasinio miego“, ugdyti tautinį sąmoningumą, rūpintis kultūra ir švietimu. Kompromisų nepripažinusios Lietuvos Laisvės Lygos leisti „Laisvės šauklys“, „Vytis“ drąsiai kėlė Lietuvos išsivadavimo iš sovietinės okupacijos bei valstybingumo atkūrimo idėjas.

„Perspektyvos“ nori padėti surasti kelius, vedančius iš susidariusios aklavietės į atsinaujinimą, pagrįstą tikrosios demokratijos principais ir tarptautinių įsipareigojimų pagrindu“, - buvo tvirtinama pirmajame ir ne viename vėlesniame leidinio numeryje.

Pagrindinis leidėjas ir redaktorius - Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto docentas Vytautas Skuodis, pagrindiniai autoriai - Liudas Dambrauskas, Povilas Pečeliūnas, Stasys Stungurys ir daugiausiai šiam leidiniui tekstų parengęs Gintautas Iešmantas.

Areštas ir tardymas


Artėjant Madrido konferencijai, turėjusiai patikrinti Helsinkio susitarimų laikymąsi, Maskvos olimpinėms žaidynėms, aštrėjant tarptautinei situacijai, rengiantis sovietų karinių pajėgų invazijai į Afganistaną ir jai prasidėjus, 1979-1980 m. Sovietų Sąjungoje vyko „generalinis puolimas prieš disidentinį judėjimą“.

„Antidisidentinė kampanija“ neaplenkė ir Lietuvos. 1979 m. pabaigoje saugumas areštavo aktyviausius Lietuvos Laisvės Lygos narius A.Terlecką ir J.Sasnauską. 1980 m. sausio 9 d. sulaikytas „Perspektyvų“ redaktorius Vytautas Skuodis, jo namuose atliktos kratos, per kurias rasti straipsnių rankraščiai. Kadangi G.Iešmanto braižas KGB ekspertams jau buvo pažįstamas - dalies rankraščių autorystė nesunkiai nustatyta, jų autorius 1980 m. kovo 17 d. suimtas.

G.Iešmanto tardymas užtruko pusę metų - nuo 1980 m. kovo 17 d. iki 1980 m. rugsėjo 18 d. Tardymo metu jis laikėsi tvirtai, buvo nekalbus, kartais ir visiškai atsisakydavo duoti parodymus. „Dažni jo atsakymai būdavo: „Jau anksčiau aš buvau pareiškęs savo sprendimą neatsakinėti į klausimus. Nežinau, aš neatsakysiu. Į klausimą aš neatsakysiu. Į šį klausimą aš neatsakysiu. Į šį klausimą aš neturiu ką atsakyti. Apie tai aš nekalbėsiu.“

Paskutinis žodis

Istoriko V.Klumbio teigimu, „G.Iešmanto padėtis išsiskyrė iš visų trijų suimtųjų šioje byloje. Jis ne tik suimtas vėliau (1980 m. kovo 17 d., o V. Skuodis ir P. Pečeliūnas - 1980 m. sausio 9 d.), bet net svarstyta galimybė pakviesti jį tik liudytoju rengiamame procese. Matyt, taip ir būtų įvykę, jeigu jis būtų sutikęs su tardytojų siūlymais „pasmerkti savo nusikalstamą veiklą ir „demaskuoti“ bendražygius“. Tikėtina, kad pripažinęs savo „klaidas“ bei atlikęs „viešą atgailą“, G.Iešmantas būtų tapęs ne kaltinamuoju, o liudininku, tuo palengvindamas tiek saugumiečių, tiek sovietinių propagandistų darbą. Juolab bylos tyrimo metu išaiškėjo, kad jis veikė vienas, nepriklausė jokiai organizacijai, savo tekstus „Perspektyvas“ redagavusiam V.Skuodžiui perduodavo per tarpininkus.

Tačiau buvęs Komunistų partijos narys ir net partinis aktyvistas laikėsi tvirtai. Ginamojoje kalboje jis ne gynėsi, ne atgailavo, o toliau kaltino sovietinę sistemą, tvirtindamas, jog pats teismo procesas įrodo politinės demokratijos nebuvimą, žmogaus teisių ir laisvių ignoravimą, tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymą. Paskutiniame žodyje jis kalbėjo:

„Mane baugina kitkas. O būtent tai, kad mūsų elgesį, mūsų mąstyseną dažnai apsprendžia ne protas, širdis ir sąžinė, bet užimamos pareigos, vieta, kėdė, kitos susvetimėjusios bei pašalinės jėgos. Šios susvetimėjusios bei pašalinės jėgos, išsivysčiusios į ištisą ideologinių dogmų, tabu ir netgi prietarų sistemą, valdo mus, nukreipia, vairuoja, paralyžiuodamos vaizduotę, sąmonę, mintis bei veiksmus. Mes tampame tartum kokie įrankiai šitų jėgų valioje, kuri manipuliuoja pačiais mumis, mūsų likimu, mūsų ateitimi.“

„Gintautą Vincą Iešmantą, Jono s. pripažinti kaltu pagal Lietuvos TSR BK 68 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu šešeriems metams, - skelbė 1980 m. gruodžio 22 d. galutinis „kasacine tvarka neskundžiamas ir neprotestuojamas“ Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos nuosprendis. - Paskirti G.V.Iešmantui papildomą bausmę - nutrėmimą penkeriems metams.“ Bausmę atlikti „griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje“.

Permės sr. pataisos darbų kolonijose „VS-389/35“, „VS-389/36“, „VS-389/37“ kalėjo rusų disidentai Vladimiras Bukovskis, Sergejus Kovaliovas, Glebas Jakuninas, baltarusių rašytojas, publicistas žmogaus teisių gynėjas Michailas Kukobaka. Kolonijos „VS-389/36“ bausmės karceryje mirė, žuvo ar buvo nužudytas ukrainiečių disidentas, poetas Vasylis Stusas.

Politinių kalinių gyvenimą sekusi „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ rašė, kad G.Iešmantas lageryje dirbo „prie staklių“, kad dėl kolonijos gydytojų aplaidumo buvo susirgęs akių uždegimu. Yra duomenų, kad 1984 m. liepos mėnesį jis buvo iš lagerio atgabentas į LTSR KGB tardymo izoliatorių, buvo tardomi jo žmona ir sūnus. „Susidaro įspūdis, kad jį norima apšaukti psichiniu ligoniu ir tuo būdu palaužti jo dvasią. Tai ištisa grandinė psichologinio teroro, kurio kulminacija buvo 1982 m. gruodžio 14-31 d. Tada kaliniai, kaip visada, pažymėję politkalinio dieną, paskelbdami visos dienos bado streiką. Iešmantas asmeniškai paskelbė bado streiką, protestuodamas, kad jam neleidžiama kurti ir, kad sulaikė jo pareiškimą, adresuotą TSRS generaliniam prokurorui, kuriame jis reikalavo peržiūrėti jo bylą, motyvuodamas, kad yra neteisingai nuteistas.“

„Aš tarp politinių kalinių radau tikrąją draugystę, nuoširdumą ir pasiaukojimą, - laiške laikraščio „Tiesa“ redakcijai rašė G.Iešmantas, jau būdamas tremtyje Komijos ASSR. Kaip puikius žmones ir bičiulius visuomet prisiminsiu ukrainiečius S.Chmarą, Z.Papadiuką, dagestanietį V.Meilanovą, armėną M.Arutiunianą, rusus V.Porešą, Čistopolio kalėjime mirusį A.Marčenką, lietuvius P.Pečeliūna, A.Svarinską ir daug kitų. Šie ryšiai nutiesdavo tiltus per įsitikinimų ir tautybių skirtumus. [...] Apskritai jaučiuosi turįs teisę patikinti, kad sutikau kur kas daugiau nuostabių žmonių negu blogų.“

Gyvendamas tremtyje, G.Iešmantas buvo priimtas garbės nariu į Anglijos ir JAV nacionalinius PEN klubus.

Gvenimo viršūnė

1988 metų lapkričio pradžioje paleistas iš tremties ir grįžęs į Lietuvą, G.Iešmantas įsijungė į Sąjūdžio veiklą, prisidėjo prie Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrimo, redagavo periodinius leidinius „Lietuvos socialdemokratas“, „Lietuvos žinios“. 1990 m. vasario 24 d. Kalvarijos rinkimų apygardoje jis buvo išrinktas į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, Atkuriamajame Seime buvo Sąjūdžio frakcijos narys, dirbo Švietimo, kultūros ir mokslo komisijoje. 1992 m. pasibaigus Atkuriamojo Seimo įgaliojimams, atsidėjo kūrybiniam darbui, bendradarbiavo spaudoje.

Akto dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo signataras G.Iešmantas svarbiausią Atkuriamojo Seimo priimtą dokumentą įvertino tokiais žodžiais: „Kaip ir Vasario 16-oji, taip ir Kovo 11-oji sušvito Tautos kelyje vienodai sunkiomis, nors ir skirtingomis, aplinkybėmis. Ir šis palyginimas nėra nei Kovo 11-osios, nei jos signatarų vaidmens koks nors perdėtas išaukštinimas. Yra nepajudinama objektyvi tiesa: Tautos laisvė ir nepriklausomybė gimė jos kovoje už tą laisvę. Amžiaus pradžioje ir dabar, jo pabaigoje. Man pačiam Kovo 11-oji yra mano gyvenimo viršūnė.“

Mirė G.Iešmantas 2016 m. rugsėjo 4 d., palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s