Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad kadaise Lukiškių aikštėje stovėjo Leninas, o dabar „paminklas joje esame mes". Įdomu, kas tie „mes"? Laisvės partijos vadai - Armonaitė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius? Jeigu jie nori būti paminklais, tegul stovi ant Žaliojo tilto, ten laisvos vietos netrūksta.
Besidžiaugdama Vilniaus jubiliejumi, Armonaitė atskleidė, kad jai ypač patinka Lukiškių aikštė. „Matė ši aikštė ir KGB, ir Gestapą, ir Lenino paminklą. O šiandien paminklas joje esame mes", - suokė ministrė. „Mes" skamba grėsmingai, nes nežinia, ką šis žodis slepia. Su šūkiu „Mes esame visur" mėgsta žygiuoti LGBT veikėjai. Tai ir neaišku, ar ministrė turėjo galvoje visą savo chebrą, ar tik artimiausią aplinką, „grietinėlę". Armonaitė yra partijos pirmininkė, lyg ir svarbiausia „grietinėlės" atstovė. Ne ką mažiau svarbus yra Šimašius. Jei „laisviečiai" taps paminklais, tai šie du - pirmiausiai. Deja, Lukiškių aikštėje jie savęs pastatyti negalėtų, nes vasarą neliktų vietos paplūdimiui. Užtai yra keturios laisvos vietos ant Žaliojo tilto postamentų. Armonaitė su Šimašiumi puikiai tiktų vietoj kažkurios iš senųjų skulptūrų, pavyzdžiui, valstietės ir darbininko.