1 nuotr.Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad naujajame 2021–2027 metų ES finansiniame laikotarpyje su klimato kaitos mažinimu susiję reikalavimai visoms šalims yra identiški, tačiau pagal tiesiogines išmokas Lietuva yra lentelės gale.
„Žemės ūkis yra vienas iš sektorių, kur jaučiame nuoskaudą, kadangi reikalavimai ypač naujajame laikotarpyje, susiję su klimato kaitos mažinimu, visoms šalims yra identiški, o žiūrint į išmokų dydį mes esam lentelės pabaigoje“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Palionis.
„Pagal paskutinį pasiūlymą su klimato kaitos mažinimu susijusios išlaidos turės sudaryti maždaug 40 proc. nuo bendro voko. Bandėme sudėlioti šalis pagal tiesiogines išmokas ir tuos 40 proc. (...), kiek mūsų šaliai dar trūksta, tai esame treti nuo galo. Vertinant pagal tokį požymį, vien tiesioginės išmokos turėtų būti 29,5 euro“, – pridūrė žemės ūkio ministras.
Europos Komisija antradienį pristatė planus per artimiausią dešimtmetį investuoti iki trilijono eurų, kad būtų įgyvendinti ambicingi kovos su klimato kaita tikslai, kurių svarbiausias – pasiekti, kad ES ekonomika iki 2050-ųjų būtų neutrali klimatui.
Tvarios Europos investicijų planas numato 7,5 mlrd. eurų investicijų ES 2021–2027 m. ilgamečiame biudžete.
Komisija prognozuoja, kad dar 30–50 mlrd. eurų būtų skirta iš dabartinio ES biudžeto lėšų ir valstybių narių indėlio.
