Ar tikri eurai?

Neišsigąskite gavę monetų, ant kurių nėra lietuviško Vyčio. Šie neįprasti pinigai galioja kaip ir mūsiškiai, tik jie nukalti kitose valstybėse. Jų iki šiandienos (2015 01 24) yra išleista nei daug, nei mažai - 534 rūšys. Tik Lietuvos visų monetų nacionalinė pusė yra vienodo dizaino, o štai, pvz., Slovėnijos visų nominalų monetos yra skirtingos. Pasitikrinkite, iš kur jūsų naujieji pinigai.

Visi banknotai visose euro zonos šalyse yra vienodi, tad „lietuviškų“ euro banknotų nėra. Nuo 2002 m. sausio 1 d. apyvartoje yra septynių nominalų eurų banknotų (5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų). Autorių teisės į eurų banknotų dizainą priklauso Europos centriniam bankui (ECB).








Kiekvienas banknotas yra skirtingos spalvos ir dydžio. Kuo didesnis nominalas, tuo didesnis banknotas. Banknotų averse (bendrojoje pusėje) atvaizduoti langai ir vartai simbolizuoja atvirumą, bendradarbiavimą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Taip pat atvaizduoti Europos žemėlapis ir Europos Sąjungos vėliava. Ant kiekvieno banknoto vaizduojamas vis kitas Europos architektūrinis stilius: ant 5 eurų - klasikinis, ant 10 - romaninis, 20 - gotikos, 50 - renesanso, ant 100 eurų - baroko ir rokoko, ant 200 eurų - plieno ir stiklo amžiaus architektūra, o ant 500 eurų XX a. architektūra.

Gal pastebėjote, kad 5 ir 10 eurų banknotai gali būti skirtingi? Taip yra todėl, kad 2013 m. apyvartoje pasirodė pirmieji naujos antrosios serijos, pavadintos „Europa“, banknotai. Ji pradėta 5 eurų naujo dizaino banknotu ir bus tęsiama kitų nominalų naujais banknotais. 2014 m. rugsėjo 23 d. apyvartoje pasirodė naujasis 10 eurų banknotas. Galioja ir senieji, ir naujieji banknotai. Kiti šios serijos banknotai į apyvartą bus išleisti nuosekliai per keletą metų, didėjančia tvarka pagal nominalą. Banknotų nominalai nesikeis: 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų.

Sugadintus arba pažeistus (pvz., apdegusius, įplyšusius ar kitaip pažeistus) ir tam tikrus kriterijus atitinkančius eurų banknotus keičia euro zonos nacionaliniai centriniai bankai. Tačiau tyčia pažeisti ar sugadinti eurų banknotai neišperkami.

Monetose bendrųjų pusių dizainas yra dviejų variantų: pirmajame variante atvaizduota Europos Sąjunga iki jos išsiplėtimo 2004 m. gegužes 1 d., o antrajame nuo 2007 metų vaizduojamas geografinis Europos atvaizdas.

Visų šalių monetų nacionalinėse pusėse panaudoti kiekvienai šaliai būdingi elementai, aplink kuriuos apskritimu išdėstyta 12 ES žvaigždžių. Nors nacionalinė jų pusė ir kitokia, tačiau visos eurų monetos galioja visoje euro zonoje.

Nenustebkite, jei jums pasitaikys 2 eurų monetų, kurių nacionalinė pusė neįprasta, greičiausiai tai - proginė moneta. 2 eurų proginės monetos skirtos tik didelės nacionalinės ar europinės svarbos dalykams paminėti. Šių monetų ypatybės ir viena - bendroji - pusė yra tokios pat kaip ir įprastų 2 eurų monetų. Jos skiriasi tik nacionalinės pusės dizainu, kuris skirtas kokiai nors progai paminėti. Kaip proginės gali būti išleidžiamos tik 2 eurų nominalo monetos. Pačią pirmąją proginę 2 eurų monetą išleido Graikija 2004 m. Atėnuose vykusių olimpinių žaidynių proga. Kitaip nei banknotai, eurų monetos vis dar priklauso ne ECB, o šalių kompetencijai.

Paprastai euro zonos valstybės turi teisę išleisti tik po dvi 2 eurų progines monetas per metus. Išimtiniais atvejais jos gali išleisti ir trečią, tačiau tai gali būti tik bendrai leidžiama moneta, skirta visai Europai svarbiam įvykiui paminėti.

Iš viso buvo išleistos trys bendros proginės monetos: 2007 m. kovo mėn. - Romos sutarties 50-mečiui paminėti; 2009 m. sausio mėn. - Ekonominės ir pinigų sąjungos 10-mečio proga; 2012 m. sausio mėn. - eurų banknotų ir monetų dešimties metų sukakčiai paminėti.




Šiuo metu visose euro zonos šalyse naudojamos aštuonių nominalų eurų apyvartinės monetos (1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų, 1 ir 2 eurų). Visos jos turi bendrą europinę pusę ir savitą nacionalinę pusę.









Monetų bendrųjų pusių dizainą sukūrė Lukas Luiksas (Luc Luycx) iš Belgijos Karališkosios monetų kalyklos. Jose atvaizduota Europos Sąjunga arba Europa - šie atvaizdai simbolizuoja ES vienybę.

Monetų dydžiai, formos, spalvos ir briaunos - skirtingi.

Skirtingi svoriai - kuo didesnis nominalas, tuo sunkesnė moneta (išskyrus 1 euro monetą).

Skirtingi storiai - kuo didesnis nominalas, tuo storesnė moneta (išskyrus 2 eurų ir 1 euro monetas).

2 eurų monetos briaunos smulkiai rantuotame paviršiuje iškalti ženklai.

1 euro monetos briaunoje yra trys smulkiai rantuotos dalys ir trys lygios dalys.

50 ir 10 centų monetų briauna yra su smulkiais įdubimais.

20 centų monetos briauna yra lygi su septyniais įdubimais („ispaniškos gėlės“ forma).

5 ir 1 centų monetų briauna yra lygi.

2 centų monetos briauna yra lygi su grioveliu.

Euras kaip teisėta mokėjimo priemonė naudojama aštuoniolikoje euro zonos šalių: Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Maltoje, Latvijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Vokietijoje, o nuo šių metų ir Lietuvoje. Čia taip pat vykdoma visoms šalims bendra ES pinigų politika. Tačiau yra ir daugiau šalių, kuriose euras oficialiai ar ne oficialiai taip pat naudojamas.

ES yra pasirašiusi specialius susitarimus su Monaku, Vatikano Miesto Valstybe ir San Marinu dėl euro naudojimo šiose valstybėse. Jos turi teisę leisti į apyvartą eurų monetas su savo nacionalinėmis pusėmis, bet negali išleisti eurų banknotų. Taip tęsiama tradicija buvusių Prancūzijos ir Monako, Italijos ir San Marino, Italijos ir Vatikano Miesto Valstybės susitarimų, kurie leido Monakui, San Marinui ir Vatikanui naudoti atitinkamai prancūzų frankus ir italų liras kaip savo valiutą.

Štai Andoroje euras pakeitė Ispanijos pesetą ir Prancūzijos franką, kurie anksčiau cirkuliavo šioje kunigaikštystėje. Po sutarties pasirašymo, 2014 metų sausio 1 d. apyvartoje pasirodė ir pirmieji Andoros eurai.

Be to, euras kaip mokėjimo priemonė naudojamas ir Juodkalnijoje bei Kosove. Čia euras pakeitė vokiečių markę, anksčiau naudotą kaip vietinę valiutą.

Euro zonoje yra asocijuoti arba į jų sudėtį įeina užjūrio departamentai, teritorijos ir salos, todėl eurai apyvartoje yra ir Azoruose, Gajanoje, Gvadelupoje, Majote, Martinikoje, Rejunjone, Sen Pjere ir Mikelone.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“