respublika.lt
 

Dėl storesnės piniginės aukojamos šeimos visas tekstasnuotraukos (16)

2019 lapkričio mėn. 15 d. 12:12:30
Olava STRIKULIENĖ

Nepaisant ekonomistų prognozių apie lėtėjančią Europos ekonomiką, mūsiškiai emigrantai nepaliauja siųsti į Lietuvą pinigus. Lietuvos banko duomenimis, pinigų siuntimas į Tėvynę nėra toks dosnus kaip 2013-2014 metais, bet vis vien pernai dar siekė 1122,17 milijono eurų. Bet juk ne viskas matuojama pinigais?

×
nuotr. 10 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas



Lietuviai dar linkę tuoktis. Bet linkę ir išsituokti. Statistikos departamento duomenimis, pernai ištuokas įregistravo 8,6 tūkst. porų, tai yra 1,4 proc. daugiau nei užpernai. Prognozuojama, jog iš šimto pernai įregistruotų santuokų 39 poros išsiskirs. Galima būtų pajuokauti, jog emigrantams išsiskyrimo rizika mažesnė. Kai vyras sunkiai dirba užsienyje, o žmona - Lietuvoje, jie fiziškai neturi laiko teisiškai išsiskirti. Tiesa, į tokius pokyčius jau sureagavo teisines skyrybų paslaugas teikiančios firmelės. Siūlančios išskirti internetu per vieną parą už atitinkamą užmokestį. Tačiau statistika vis vien rodo, jog lietuviai dar linkę branginti šeimas. Santuokos nutraukiamos vidutiniškai jose pragyvenus 12,8 metų.

Emigracija ir skyrybos

O kaip santuokų trukmę gali paveikti emigracija? Psichologo Gedimino Navaičio paklausiau, per kiek laiko išsiskirs šeima, kai 40-metis vyras dirba užsienyje, o jo 38 metų žmona Lietuvoje augina du vaikus ir namų palikti neketina. G.Navaitis atsakė:

„Viskas priklauso, kokia yra galimybė vyrui kuo dažniau grįžti namo. Jei vyras - tolimųjų reisų vairuotojas, jo galimybės parvažiuoti namo dažnesnės. Jei vyras dirba verslo srityje, gali užsienyje su žmona ar ir su vaikais susitikti. O jei vyras grįžta namo tik per Kalėdas, tai šeima ilgiau nei trejus metus neišlaikys. Atskirais atvejais gali ir 20 metų išlaikyti, bet daugumoje atvejų apie trečiuosius metus yra riba, nes vyrui kyla klausimas - o kas aš esu šeimoje? Duonpelnys? Pinigų siuntėjas? O ką aš pats už tai gaunu?

Žinau šeimą, kur vyras pusę metų dirba Norvegijoje, o pusę metų atostogauja, maloniai leidžia laiką. Šeima jau 6 metus taip gyvena. Tiesa, žmona vyrą Norvegijoje aplanko kas 1,5 mėn.

Taigi nėra vieningo atsakymo, kaip išsaugoti šeimą, bet žmonės tuokiasi norėdami būti kartu. O kai negali, juos apima trumpalaikis diskomfortas, o vėliau ima galvoti, kam iš viso šeimos reikėjo.

Šeima turėtų suprasti, kad emigracija kelia grėsmę jų santykiams ir nuspręsti, kiek laiko jie taip gyvens. Jei pusę metų, po kurių pasikeičia materialinė padėtis - verta aukotis. O jei planas - 20 metų, vyras pagalvos - o kam to reikia? Tad skyrybų reali grėsmė - nuo pusmečio iki 20 metų.“

Svarbiausia - tikslas

Tačiau vyrai skundžiasi, jog vaikai pripranta gyventi tik su motina ir tėvą vis rečiau prisimena. Paskambinus kalba vis trumpiau, nes jau nėra bendrų interesų. Vaikai svetimėja. Nyksta emociniai ryšiai. Kartais tėvas pajunta, kad savo skambučiu sūnui ar dukrai jau trukdo. Vaikas nori žaisti kompiuteriu ar pamokas ruošti, į kiemą išbėgti, o tėvo tik klausia - kokių parveši dovanų? Kita vertus, yra šeimų, kurios metų metais bendrauja per „skaipą“ ir nė kiek nesijaučia nutolusios.

Psichologė Eglė Pelienė-Venslovė sakė, jog viską lemia žmonių brandumas:

„Viskas priklauso nuo žmonių dvasinės brandos, emocinio intelekto, vienijančios vilties grįžti ir pradėti verslą čia, Lietuvoje. Pati konsultuoju šeimas, kur vyrai dirba Anglijoje, Norvegijoje, ir galiu pasakyti, jog viskas priklauso nuo jausmų gylio, kartu išgyventų jausmų. Ir Lietuvoje yra tėvų, dirbančių 15-16 valandų ir savo vaikų, šeimos praktiškai nematančių. Jei tikslas - tik ekonominis, be jausmo, santuoką sunku išlaikyti.

Santuoka yra iš trijų komponentų - drąsos, laisvės ir nuolankumo. Ne skursti Lietuvoje, ne verkšlenti, bet drąsiai ieškoti išeičių. Nebijoti suteikti kitam žmogui laisvės. Sugebėti laukti. Santuokai neužtenka vien emocijų ir fiziologinio potraukio.

Vyro darbas užsienyje reiškia šeimai didesnes pajamas, reiškia didesnes galimybes keliauti, atostogauti. Tik tikslus reikia protingai susidėlioti. Nepamirštant ne tik ilgalaikių, bet ir trumpalaikių tikslų. Pavyzdžiui, kur šiemet pakeliausime su šeima per atostogas. Kartu tas atostogas planuoti, sugalvoti maršrutus, vietas, kurias norėsime aplankyti. Tiesa, kai emigracijoje 10-15 vyrų gyvena viename name, yra didesnė įvairių priklausomybių rizika. Žmonės savaitgaliais atsipalaiduoja su alkoholiu. Tai ne vien silpnybė, tai vienišumo ir skausmo pasekmė.“

Sumos įspūdingos


Vienišumo kaina - didesnės pajamos. „Eurostat“ yra paskelbęs žmonių asmeninių finansų pervedimo balansą Europos Sąjungos valstybėse. Daugiausia pinigų buvo pervesta iš Prancūzijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Italijos ir Vokietijos. Šie pervesti pinigai, neskaitant tų, kurie iškeliavo į Afriką ar Aziją, labiausiai nusėdo Portugalijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje. Mūsų šalyje šis balansas buvo teigiamas ir siekė 690 mln. Eur.

Skaičiai sako tik tiek, kad kuo didesnis emigracijoje dirbančių žmonių skaičius ir kuo skurdesnė ir didesnė emigranto Tėvynė, tuo daugiau čia atsiunčiama pinigų. Šia prasme Lietuva negali aplenkti nei Portugalijos, nei Lenkijos. Tačiau sumos, siunčiamos į Lietuvą, vis vien įspūdingos. Lietuvos banko duomenimis, 2004 metais, kai įstojome į ES, mūsiškiai emigrantai per visus metus atsiuntė tik 333,1 mln. Eur, o šiemet vien per du ketvirčius - 548, 36 mln. Eur. Ir tai tik oficialūs siunčiami pinigai. O kiek dar neapskaitytų grynųjų įvažiuoja į Lietuvą emigrantų kišenėse. Kai per atostogas grįžta namo.

Lietuvos banko duomenimis, mūsiškiai emigrantai pinigus į Lietuvą siunčia beveik tolygiai. Nepaisydami metinių švenčių. Visgi sprendžiant iš 2017 m. ir 2018 m., emigrantai būna turtingiausi ir dosniausi šiltojo sezono metu. Matyt, tuo metu daugiau mūsiškių išvyksta sezoniniams darbams.

Pagrindinės šalys, iš kur į Lietuvą siunčiami pinigai - Jungtinė Karalystė, JAV, Rusija, Vokietija, Airija, Norvegija. Viena vertus, pinigų perlaidos džiugina, nes skatina Lietuvoje vidaus vartojimą. Daugiau nuperkama paslaugų bei prekių. Kita vertus - puiki proga didinti kainas. Nes, pridėjus iš užsienio siunčiamus pinigus, piliečiai ir pabrangusias prekes bei paslaugas įpirks. Aišku, išskyrus tuos, kurie dirba už minimumą ir negauna iš užsienio jokių perlaidų.

Situaciją komentuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė, socialinių mokslų daktarė Jolanta SOLNYŠKINIENĖ:


Emigrantų siunčiami pinigai tikrai iškraipo rinką. Tai dėsnis. Ne visi pinigai siunčiami per bankus. Atsiranda Lietuvoje didžiulis neapskaitytų pinigų kiekis, kuriuo disponuoja visuomenės nariai.

Pirma, tai dar labiau skatina pajamų nelygybę. Antra, tai irgi šešėlis, kuris Lietuvoje skaičiuojamas nuo 1,5 iki 1,7 milijardo eurų. Galima iš dalies suvaldyti, apskaityti pinigus. Kai kurios šalys bando pinigus skaitmeninti. Galima griežtinti pasienio kontrolę, bet tai turėtų būti bendras tarptautinis susitarimas. Neapskaityti pinigai „įvažiuoja“ ne tik emigrantų kišenėse. Jie perduodami per greitųjų siuntų tarnybas. Patenka į Lietuvą su dovanomis. Tai vieša paslaptis.

Kita vertus, emigracija yra ne iš gero gyvenimo, liaudiškai šnekant. Kas važiuotų kitur, jei ir čia galėtų oriai gyventi? Reikėtų, kad šalyje būtų toks pragyvenimo lygis, kad niekas nenorėtų išvykti. Bet Lietuvoje kapitalo lobistai yra daug stipresni už darbininkus. Nėra solidarumo. Vidutinis darbo užmokestis iš viso nieko nepasako. Statistika neatspindi tikrovės, nes regionuose atlyginimai daug mažesni. Rinka tikrai iškraipyta.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (16)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAGROBĖ: teroristinės „Boko Haram“ organizacijos nariai Nigerijos šiaurės rytuose pagrobė 14 žmonių, tarp jų – du humanitarinių organizacijų atstovai.
  • KALTINIMAI: JAV Saugumo departamentas ketvirtadienį pateikė kaltinimus dviem Rusijos programišiams, galimai susijusiems su jų šalies žvalgybos tarnybomis, kurie dalyvavo didžiulės pasaulinio lygmens kibernetinės operacijos „Evil Corp“ veikloje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Ar kalėdiniu laikotarpiu reikėtų įteisinti šventinę nedarbo savaitę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek ketinate išleisti šventinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1  +2 C

-1 -2 C

 

+1 C

+1 +2 C

+1 C

 

+2 +4 C

5 m/s

6 m/s

 

6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1081 PLN - 4.2792
RUB - 70.7959 CHF - 1.0956
GBP - 0.8461 NOK - 10.1723