1 nuotr.Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Statistikos departamentas.
Pranešama, kad pirmą kartą po 28 metų Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo. Paskutinis nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuotas 1991 metais.
2019 metais nuolatinių gyventojų skaičiaus pokytį lėmė teigiama tarptautinė migracija – 10,8 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo, ir neigiama natūrali kaita – 10,7 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.
2019 metais gimė 27,7 tūkst. kūdikių, tai 420 mažiau (1,5 proc.) negu 2018 ir 2019 metais, o mirė – 38,4 tūkst. žmonių, tai 1,2 tūkst. (3 proc.) mažiau negu 2018 metais.
Pernai į Lietuvą imigravo 40,1 tūkst. žmonių – 11,2 tūkst. (1,4 karto) daugiau nei 2018 metais. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 10,3 (2018 m.) iki 14,3 (2019 m.).
2019 metais į Lietuvą grįžo gyventi 20,4 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, tai 3,8 tūkst. (23 proc.) daugiau negu 2018 metais. Jie pernai sudarė pusę (50,9 proc.) visų imigrantų.
Kaip skelbiama pranešime, pernai šalį imigravo 19,7 tūkst. užsieniečių, tai 7,3 tūkst. (1,6 karto) daugiau negu 2018 metais. Beveik pusė (8,9 tūkst., arba 45,1 proc.) 2019 m. jų buvo Ukrainos piliečiai, 6,4 tūkst. (32,5 proc.) – Baltarusijos, 1 tūkst. (5,3 proc.) – Rusijos.
2019 metais iš Lietuvos emigravo 29,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 2,9 tūkst. (9,1 proc.) mažiau negu 2018 metais. Pernai 10,1 tūkst. (34,6 proc.) emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 2,6 tūkst. (8,8 proc.) – į Vokietiją, 2,4 tūkst. (8,1 proc.) – į Norvegiją.
Demografinių tyrimų centro vadovė Vlada Stankūnienė sako, kad nors naujausi duomenys rodo emigracijos Lietuvoje mažėjimą, ji vis dar lieka intensyvi.
Pasak Demografinių tyrimų centro vadovės, Lietuva ilgą laiką buvo žinoma kaip viena iš sparčiausiai nykstančių šalių Europoje, turinti vieną intensyviausią emigracijos apimtį bei sparčiausiai senstančią visuomenę ES. Visgi, anot jos, naujausi duomenys rodo, kad yra kuo pasidžiaugti.
„Gyventojų skaičius net padidėjo, ne sumažėjo, (...) net emigracija duoda pliusą, bet pažiūrėkime į turinį. (...) Kas formuoja gyventojų skaičių? Gimimai, mirtys ir migracija, kuri susideda iš dviejų dalių: emigracijos ir imigracijos“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė ji.
„Gimstamumas išlieka toliau mažas ir dar mažėja, ir šiemet taip pat sumažėjo“, – pridūrė V. Stankūnienė.
Anot jos, po spartaus gimstamumo sumažėjimo 1990 metais tam tikri rodikliai rodė stabilizavimąsi, bet ketvirti metais vėl rodo mažėjimą.
Kalbant apie mirtingumo tendencijas, Demografinių tyrimų centro vadovė akcentavo, kad „pradėjome kilti iš dugno“. Ilgą laiką ES šalyse Lietuva buvo linksniuojama tarp šalių, kur vyrų mirtingumas didžiausias, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – pati trumpiausia.
„Nuo 2007 metų nuosekliai ir paėjusiais metais vyrų mirtingumas mažėja. (...) Ir mažėja mirčių, susietų su alkoholio vartojimu“, – pridūrė ji.
V. Stankūnienės teigimu, tai rodo, kad antialkoholinės priemonės veikia.
Emigracija Lietuvoje, pasak jos, nors ir mažėjanti, vis vien lieka intensyvi.
„Paskutiniu metu emigracija labai susieta ne vien su vidiniais veiksniais, bet ir su išoriniais – „Brexitu“, – spaudos konferencijoje pasakojo ji.
Tuo tarpu Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorės Sarmitės Mikulionienės teigimu, Lietuvai nereikėtų bijoti senstančios visuomenės.
„Senstanti visuomenė irgi yra pozityvas, jeigu tai vyksta dėsningai. Tai (...) demografinių procesų natūrali išdava (...) ir to nereikėtų bijoti, kad visuomenė taps brandesnė“, – teigė ji.
