9 nuotr.Prie sostinės Šeškinės rajone esančių stadiono griaučių vilniečiai taip priprato, kad jų net nebepastebi. Dar 1991 metais pradėtas, bet vėliau amžiaus statyba virtęs nacionalinis stadionas lyg prakeiksmas valdžiai. Tolimais laikais, kai sostinės meru buvo Juozas Imbrasas, jis, sukvietęs žiniasklaidos atstovus į statybos aikštelę, žadėjo, kad „netrukus stadionas iškils“. Nuo tada merai keitėsi vienas po kito, o stadiono kaip nėra, taip nėra.
Kas mokės?
Eilinį kartą vaizdžioje vietoje esantys, tačiau miesto visiškai nepuošiantys, griaučiai prisiminti praėjusiais metais, kai buvo pristatytas daugiafunkcio komplekso su Nacionaliniu stadionu projektas. Tuomet buvo žadama, kad be modernaus stadiono čia iškils krepšinio ir rankinio aikštelės, galės tobulintis gimnastai, boksininkai ir lengvaatlečiai. Netgi buvo kalbama apie kultūros centrą, biblioteką ir vaikų darželį. Visa tai turėjo būti pastatyta už 79,9 mln. eurų, iš kurių 33 mln. eurų turėjo būti skirti konkrečiai Nacionaliniam stadionui.
Praėjusiais metais savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis žadėjo, kad jau 2019 m. balandį bus pasirašyta sutartis bei pradėti realūs darbai. Pirma - griovimo, vėliau - statybų. Projektas buvo patvirtintas prieš pat savivaldos rinkimus, tačiau sutartis taip ir nepasirašyta. Tuomet buvo planuojama, kad 36,5 mln. eurų į projektą investuos valstybė, 33,5 mln. eurų bus gauti iš Europos Sąjungos, o savivaldybė prisidės beveik 3 mln. eurų.
Kadangi darbai taip ir nebuvo pradėti bei iš esmės pasikeitė projekto finansavimo modelis, gali būti, jog Vilniaus miestui, pasirengusiam milžiniškas sumas leisti naujiems tiltams ir Tautos namams, stadiono statybai teks ieškoti dar 50 mln. „atliekamų“ eurų. O gal ir viso 100 mln., nes premjeras Saulius Skvernelis užsiminė, kad stadionas gali iškilti… Kaune.
Preliminariai buvo planuota, kad Nacionalinio stadiono finansavimo modelis gali būti patvirtintas iki lapkričio pradžios.
P.Poderskis „Vakaro žinioms“ patikslino, kad derybos dėl sutarties vis dar vyksta, ir ją Taryba tikisi patvirtinti dar šiemet.
Savivaldybės atstovas neslėpė, kad stadionas, dar statyboms neprasidėjus, jau pabrango - anksčiau jam buvo numatyta skirti 33 mln. eurų, dabar ši suma šoktelėjo iki 35 mln. Pasak P.Poderskio, pusę reikiamos sumos turėtų skirti Vyriausybė, likusią dalį per 20 metų sumokėtų savivaldybė.
Paklaustas, kas mokėtų, jeigu projektui tektų skolintis papildomai, politikas dabar tiksliai atsakyti negalėjo, tačiau išsakė prielaidą, jog skola būtų dengiama iš miesto biudžeto.
Pasak P.Poderskio, nepaisant pasikeitusios finansavimo schemos, vis tiek bus statomas visas kompleksas ir būtent ten, kur numatyta.
Reikia stadiono, o ne „muilo burbulo“
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Žilvinas Šilgalis sutikdamas, kad stadiono Vilniui tikrai reikia, akcentuoja, jog šiandien reikia būtent stadiono, o ne brangaus komplekso.
„Nacionaliniu stadionu su papildomomis erdvėmis projektas tapo todėl, kad Europos Sąjunga grynai sporto objektų statybų nefinansavo. Jeigu finansavimas iš ES būtų gautas ir statybos pradėtos, nieko nesakyčiau. Dabar, kai tapo aišku, jog europinių pinigų nebegausime, racionaliausia būtų parengti naują projektą ir statyti tik stadioną“, - sakė politikas.
Jis prisiminė, kad jau prieš dešimt metų siūlė parduoti šalia prekybos centro esantį sklypą, o už gautus pinigus, šalia aplinkkelio, pastatyti modernų, 20 tūkst. žmonių talpinantį, stadioną.
„Gerą privažiavimą turintis objektas būtų konkurencingas. Dabartinis, jei ir bus pastatytas, ne tik talpins vos 15 tūkst. žiūrovų, bet ir bus sunkiai pasiekiamas. Sutikčiau, kad čia būtų vien stadionas, bet jeigu bus kuriamas daugiafunkcis kompleksas su vaikų darželiu ir būreliais, įvertinus tai, kaip per 30 metų pasikeitė Vilnius, jis taps naujų nuolatinių spūsčių priežastimi“, - prognozavo pašnekovas.
Komentarai
Benjaminas Zelkevičius, legendinis futbolininkas ir treneris, net pyktelėjo išgirdęs klausimą - ar Vilniui reikia stadiono?
„Žinoma, reikia. Šiuo klausimu mes taip atsilikę, kad man, kalbant apie stadioną, kartais net gėda prisipažinti, jog esu lietuvis. Atvažiuoja užsienio šalių komandos, pamato ir ima juoktis. Latviai sugebėjo pastatyti gerą stadioną, estai pastatę net Supertaurės varžybas surengė, o mes velkamės uodegoje. Kodėl? Juk nesame blogesni už kitus. Kadaise Andrius Kubilius, būdamas premjeru, pareiškė, kad pastatys stadioną tuomet, kai „Žalgiris“ aploš Madrido „Realą“. Kaip gali aukščiausi šalies politikai taip kalbėti?“ - stebėjosi pašnekovas. Legendinis futbolininkas priminė, kad net Kipras, neturintis stiprios rinktinės, turi mažiausiai 5, ne tik Europos, bet ir pasaulio čempionatams tinkamus stadionus.
Pasiteiravus, kas turėtų statyti stadioną, B.Zelkevičius atsakė, kad miestas.
„Jeigu Vilnius jį pastatys, ne tik mes turėsime išskirtinę vietą varžyboms, turės ir visa Lietuva. Juolab kad pusė jo jau buvo pastatyta, tad reikėjo imti ir pabaigti. Deja, prasidėjo politikavimas, partijų rietenos ir turime, ką turime - apleistą statinį ir iš mūsų besijuokiančius užsieniečius“, - apgailestavo ilgametis Lietuvos rinktinės treneris.
Visgi jis išreiškė viltį, kad sportui neabejingas naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atkreips dėmesį į šią problemą.
Tai, kad sostinei stadionas būtinas teigė ir vienas geriausių pastarųjų penkiasdešimties metų Lietuvos futbolininkų - Arminas Narbekovas.
„Pastačius stadioną pasikeistų ir Lietuvos įvaizdis pasaulio akyse. Andrius Kubilius pasakė, kad turėsime stadioną, kai sulauksime čempionų. Čempionai - Ispanijos rinktinė - atvažiavo. Ir kas? Nuvažiavo jie į Kauną ir ėmė juoktis iš stadiono dangos, nuotraukas į socialinius tinklus kelti. Sulaukėme ir tapome visuotiniu pajuokos objektu“, - neslėpė apmaudo buvęs futbolininkas.
Nedžiugino sportininko ir Portugalijos rinktinės vizitas: „Sulaukėme tokio lygio komandos, žmonės norėjo pasigrožėti, bet vėl ne visiems pasisekė. Negana to, kad stadione telpa tik 5000 žiūrovų, nemaža dalis tų, kurie per pertrauką sugalvojo pasivaikščioti, vėliau pusę antro kėlinio stumdėsi, kol į tribūnas sugrįžo. Pasaulyje yra stadionų, kur po 70 tūkst. žiūrovų telpa ir sunkumų nekyla, o pas mus...“
A.Narbekovas teigė, kad stadionas yra „visų reikalas, bet pirmiausia iniciatyvą turi parodyti valdžia: „Todėl stadionas ir Nacionalinis, kad būtų visiems. Aišku, smagu būtų turėti visai atskirą, normalų stadioną vien futbolui, bet jeigu nacionalinis pagaliau bus pastatytas irgi nebus blogai. Juolab kad stadione ne tik varžybos, bet ir įvairūs koncertai ar renginiai galės vykti. Norisi matyti geras komandas, žaidžiančias gražiame stadione, į kurį žmonės galėtų ateiti pailsėti.“
