respublika.lt
 

Per čežančius rudens lapus

2019 lapkričio mėn. 09 d. 11:51:03
Selemonas PALTANAVIČIUS, gamtininkas

Kiekviena lapkričio diena mus neša į vis gilesnę tamsą, kaskart prarandame po ketvertą minučių šviesos ir galime galvoti, kad tai - labai svarbu. Jei ne, kodėl taip skubama?

×
nuotr. 1 nuotr.
Pixabay asociatyvi nuotr.

 

Iki giliausios metų tamsos - mėnuo su trupučiu. Rudeniui reikia baigti savo darbus, paruošti gamtą žiemai. O po gruodžio vidury auštančių trumpiausiųjų dienų gamtos metų ratas mus vėl pradės nešti šviesos link. Taigi, vyksta ypatingi, bet visai ne stulbinantys pokyčiai; šiaurinio pusrutulio metų laikų kaita labai kontrastinga, ryški, bet mūsų nestebinanti. Jeigu jums atrodo, kad šiame procese suradote kažką nepaprasto, galite džiaugtis - jūs pradėjote domėtis savo aplinka, gamta. Iš tikro, ši savybė lietuviams buvo įprasta, drįsčiau sakyti - įgimta. Ilgainiui beveik visas didysis bendravimo su gamta paveldas buvo prarastas, ir tai įvyko ne tik sovietiniais laikais. Ko gero, daugiausia žalos padarė naujosios technologijos. Jos savo juodąjį darbą atliko - ištrynė tradiciškumą, pastabumą, įžvalgumą. Net atmintį, nes šių dienų patirtis rodo, jog ką nors „nešiotis“ atmintyje yra ne tik nepopuliaru, bet ir keista...

Taigi, jeigu stebėsimės lapkričio pradžioje iškritusiu sniegeliu, šlapdriba, nebūsime atradę nieko naujo: taip nutinka dažną rudenį. Jei mūsų kieme pražydo kiaulpienės ir kiti augalai - ši naujiena jau kitokia, nes žydėjimo metas su lapkričiu nesuderinamas. Jei šiltą popietę ore plazda „vasaros“ drugiai citrinukai, spungės ar admirolai - žinia maloni, būdinga ir vėlyvam rudeniui. O ko neturėtų būti? Ką laikytume šiam laikui svetimu reiškiniu? Ko gero, sunku įsivaizduoti lapkrityje gimusius žvėrių ir išsiritusius paukščių jauniklius. Atrodo, kad net tai ilgainiui gali tapti tikrove. Žmogaus veikiamas klimatas keičiasi sparčiai ir daug kur Europoje didžiosios antys peri visus metus, nėra vieno jų dauginimosi ciklo; pavyzdžiui, Britų salose ančių ir karvelių keršulių jaunikliai randami visus metus. Mūsų miestuose jau per Kalėdas padedami pirmieji naminių pelėdų kiaušiniai (jaunikliai pradeda skraidyti kovo pradžioje) ir tuo vis mažiau stebimės, tai tampa norma. Netinkamu tokių pokyčių pavyzdžiu reikėtų laikyti visus metus randamus miesto karvelių jauniklius, nes šie paukščiai - naminiai, tik „bešeimininkiai“, gyvenantys vien greta žmogaus ir išliekantys žmogaus dėka. Vietose, kur yra per šalčius šildomos ir paukščiams prieinamos palėpės, o aplinkoje gausu lesalo, miesto karveliai peri visą rudenį ir visą žiemą. Beje, dar visai neseniai labai panašiai gyveno ir veisėsi šernai - dirbtinai šeriamų žvėrių populiacija iš esmės buvo pakeitusi biologiją, šernės jauniklius vesdavo bet kuriuo metų laiku. Regis, afrikinio kiaulių maro poveikis gerokai pakeitė, sakytume - „natūralizavo“, šernų santykius. Dabar jų dryžuotų jauniklių lauksime tik pavasariop...

Prieš savaitę Žuvinto rezervato direktorius pranešė stebėjęs šelmeninę kregždutę. Tada dar tvyrojo užtrukusios „bobų vasaros“ šiluma, tačiau pavėlavusi kregždė vis tiek atrodė neįprastai - ne jų metas skraidyti spalio gale. Lapkritį taip vertinsime užsilikusias pečialindas, devynbalses ar kieles, taigi - vasaros paukščius. Turime žinoti, kad tokių individų būna negausiai, jie pavieniai, o visi jų gentainiai iškeliavo laiku. Koks likimas laukia tų užsilikusiųjų? Vieni suspės iškeliauti pavymui saviesiems.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RINKIMAI: kaunietė Eglė Kručinskienė kartu su Centro partija „Gerovės Lietuva“ nusprendė dalyvauti 2020 metų Seimo rinkimuose.
  • KAINA: Lietuvos pieno perdirbimo įmonės spalį už natūralų pieną stambiesiems šalies pieno ūkiams mokėjo artimą europiniam vidurkiui supirkimo kainą – 329,6 euro už toną, arba 5,3 proc. daugiau nei rugsėjį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip manote, ar šalyje dygstantys žali kryžiai išgelbės ūkininkus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau pasipuošėte namus šventėms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +8 C

+5 +8 C

 

+5 +6 C

+8 +10 C

+7 +10 C

 

 +8 +10 C

0-5 m/s

0-4 m/s

 

0-4 m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.1034 PLN - 4.2785
RUB - 70.3938 CHF - 1.0924
GBP - 0.8566 NOK - 10.0345