respublika.lt

Prezidentūra siūlo spartinti sinchronizacijos procesus

energetikos ministro komentaras

(0)
Publikuota: 2019 lapkričio 15 13:17:50, Kornelija Mykolaitytė, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Jaroslavas Neverovičius. Eltos nuotr.

Prezidentūra siūlo spartinti elektros tinklų sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais procesus. Kaip teigia Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius, pasiūlymai susiję ir su nacionaliniu saugumu.

 

Penktadienį po sinchronizacijai aptarti Prezidentūroje skirtos diskusijos J. Neverovičius sakė, kad sinchronizacijos projektas galėtų būti prižiūrimas darbo grupės, kuriai vadovautų ministras pirmininkas.

„Vyriausybė, Energetikos ministerija turėtų imtis veiksmų, paruošti teisės aktus, kurie padėtų užtikrinti pagreitinimą. (...) Dėl projekto įgyvendinimo priežiūros – pasiteisinęs instrumentas darbo grupės, kuri, vadovaujama premjero, prižiūri pažangą projekto įgyvendinime. Manome, kad jis gali būti čia panaudotas“, – kalbėjo J. Neverovičius.

„Politiniai dokumentai ir deklaracijos numato sinchronizacijos projekto įgyvendinimą iki 2025 metų. Yra galimybė ir siekiamybė spartinti tą procesą. Turėkime omenyje, kad didžioji dauguma techninių sprendimų turi vykti Lietuvoje, dalyvaujant Lietuvai, taip pat su Lenkija. Ir nuo mūsų priklauso, kiek pavyks projektą paspartinti“, – pridūrė jis.

Pasak prezidento patarėjo, šie siūlymai susiję ir su nacionaliniu saugumu.

„Kuo greičiau būsime vieningoje ES zonoje su bendrom taisyklėm, rinka, tuo geriau. Yra pakankamai pragmatinis požiūris: kai tapsime sinchroniški su Vakarų Europa, nebeliks jungčių su senąja sistema, kur netrukus gali atsirasti nesaugios elektros šaltiniai“, – sakė J. Neverovičius.

Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos, kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.

Sinchronizacijos įgyvendinimo data – iki 2025 metų. Pagal pasirašytą sutartį EK iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės Lietuvai, Latvijai ir Estijai pirmajam projekto etapui skyrė 323 mln. eurų.

Antrajame ir trečiajame etapuose maksimalus lėšų poreikis gali siekti iki 1,075 mlrd. eurų. Tam Europos infrastruktūros tinklų priemonei 2020 metais taip pat bus teikiama paraiška.

Tuo metu Baltarusija stato 2400 MW galios atominę elektrinę netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.

Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija. Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė G.  Nausėdos siūlymui nustatyti Astravo AE veiklą kaip keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Ž.Vaičiūnas: reikia ankstinti sinchronizacijos projekto procedūras, kad išvengtume rizikų dėl vėlavimo

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad reikia spartinti elektros tinklų sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais (KET) procedūras, kad būtų išvengta projekto vėlavimo rizikų.

„Viso sinchronizacijos projekto įgyvendinimo data yra 2025 metai. Data ir išlieka, nes mes turime techniškai sudėtingą projektą su Lenkija, „Harmony link“ jungtį. (...) Svarbu užtikrinti tam tikrų procedūrų paankstinimą, kad išvengtume bet kokių rizikų dėl šio projekto įgyvendinimo vėlavimo“, – penktadienį Prezidentūroje po sinchronizacijai aptarti skirtos diskusijos sakė Ž. Vaičiūnas.

„Girdime žinią dėl projektų spartinimo. Esame pasirengę rengti teisės aktų pakeitimus, kad šios procedūros būtų sklandesnės“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.

Jo teigimu, šiuo klausimu svarbi ir spartesnė vietinės generacijos plėtra. 

„Vietinės atsinaujinančios energetikos plėtra yra ta kryptis, kur taip pat turi būti užtikrinta kiek įmanoma spartesnė jos plėtra. Iki 2025 metų planuojame, kad gamyba iš atsinaujinančios energetikos ir vietinių jos išteklių bus padvigubinta“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Tuo metu procedūrų spartinimas, pasak Ž. Vaičiūno, sinchronizacijos projekto kainos nepadidins.

„Iš esmės procedūrų spartinimas neturi jokio santykio ar ryšio su projekto kaina. Europinės 75 proc. (siekiančios. – ELTA) maksimalios paramos užtikrinimas reikštų, kad Lietuvai projekto (finansinė. – ELTA) įtaka būtų labai minimali“, – teigė ministras.

Penktadienį Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius sakė, kad siūloma Vyriausybei ir Energetikos ministerijai imtis veiksmų ruošiant teisės aktus, kad sinchronizacijos projektas būtų sparčiau įgyvendintas. Taip pat, pasak jo, projektą prižiūrėti galėtų premjero vadovaujama darbo grupė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s