2 nuotr.Šiaulių oro uostas (ŠOU) ir toliau kuria savo nesėkmės istoriją. Keičiasi šios Šiaulių miesto savivaldybės įmonės vadovai, tačiau visi kalba vieną ir tą patį – oro uosto reikalai negerėja. Nuostoliai per metus padidėjo 8 kartus.
Nuostolis, kokio nesitikėta
2019 metais Šiaulių oro uostas patyrė 138 tūkstančius eurų nuostolį. Kaip sako direktorė A. Kuezada, 5-metėje oro uosto strategijoje net blogiausiame scenarijuje nebuvo numatytas toks nuostolis. 2018 metais įmonė taip pat dirbo į minusą, tačiau jis siekė tik 17 tūkstančių.
Vadovė informavo, kad pernai įmonė aptarnavo tik 4 krovininius lėktuvus. Dar atlieka antžeminį aptarnavimą kariniams lėktuvams. Pagrindinės įmonės pajamos – 170 tūkstančių eurų iš miesto biudžeto skrydžių saugumo funkcijai užtikrinti ir 24 tūkstančiai eurų už dviejų žemės sklypų nuomą investuotojui. Šiais metais oro uostas iš miesto biudžeto prašo 210 tūkstančių eurų.
Veiklą nutraukus pagrindinei įmonei, kuri anksčiau gabendavo krovinius per Šiaulių oro uostą, jis praktiškai liko be darbo. Siekdama išgyventi, Savivaldybės įmonė nuo 25 darbuotojų susitraukė iki 13. Kaip sako direktorė, liko tik tie, kurie turi užtikrinti skrydžių saugumą.
Privalumų daug – krovinių nėra
A. Kuezada apibendrina, kad Šiaulių oro uostas nuo pat įmonės įsteigimo 1993 metais veikia nesėkmingai dėl dviejų priežasčių: krovinių oru gabenimo strategijos valstybėje nebuvimas, valstybinio turto valdymo spragų.
„Tos dvi nesėkmių priežastys yra tarsi susisiekiantys indai, kurių pagrindinė jungiamoji dalis – finansavimo galimybės, tiksliau – jų nebuvimas. Nes ta nelemta takoskyra tarp savivaldybės ir valstybės egzistuoja. O neturėtų, nes savivalda yra sudėtinė valstybės dalis“, – tvirtina direktorė.
Ji akcentuoja, kad Valstybinės įmonės Lietuvos tarptautinių oro uostų pagrindinė veikla – keleivių, keliaujančių oro transportu, aptarnavimas, o Šiaulių oro uosto – krovinių oru gabenimas.
Šiaulių oro uostas turi sąlygas aptarnauti didžiausius krovininius orlaivius, nes turi ilgiausią Baltijos šalyse kilimo-tūpimo taką (3500 metrų). Vieninteliai turi sertifikuotą veterinarijos sandėlį su laboratorija, kuriame galima laikyti maisto ir kitus produktus įvairiausiame temperatūriniame režime. Oro uostas neturi garso apribojimų bei veikia ištisą parą, o garso apribojimai ir laiko režimas yra taikomi praktiškai visuose pasaulio oro uostuose, išskyrus karinius.
Direktorė pati kelia klausimą, kodėl turėdamas šiuos privalumus oro uostas negali pritraukti krovininių skrydžių? Ir čia pat atsako – infrastruktūros kokybė.
„Šiaurinis peronas, kuriame priimame krovininius orlaivius, yra kritinės būklės, dvi orlaivių parkavimo aikštelės jau uždarytos, nes atsivėrusios duobės kelia grėsmę orlaivių saugumui. Riedėjimo takas A, vedantis į šiaurinį peroną, jau senokai uždarytas dėl dangoje atsivėrusių skilimų ir duobių. Paklausite kodėl nesusitvarkome? Negalime, nes turtas ne mūsų, ir pagal veikiančius įstatymus negalime svetimo turto tvarkyti už savo ar savivaldybės lėšas. Ir tai yra svarbi priežastis, kodėl negalime pritraukti rimtų krovinius oru gabenančių avialinijų į Šiaulių oro uostą – nesaugu...“, – aiškina direktorė.
Oro uosto turto klausimus Šiaulių miesto valdžia sprendžia jau antrą kadenciją, tačiau be rezultatų. Pavyko tik už 240 eurų išsinuomoti 4 kariškių angarus. Tik jie reikalingi kroviniams perkrauti, o krovinių nėra.
Savivaldybė pasižadėjo UAB "Aviatic MRO", išsinuomojusiai oro uoste sklypus ir ketinančiai ten investuoti milijonus, už 10 biudžetinių milijonų įrengti infrastruktūrą, kurios reikia, kad orlaiviai galėtų atvykti į būsimą remonto įmonę.
Riedėjimo takelis, kuris numatomas platinti ir atnaujinti, kol kas taip pat priklauso kariuomenei. A. Kuezada tikisi, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Vyriausybė pagaliau priims sprendimą išnuomoti oro Šiaulių uostui reikalingą infrastruktūrą, o Savivaldybės investuotas lėšas įskaityti į nuomos mokestį. Už milijonus, investuotus į riedėjimo takelį, oro uostas galėtų nemokėti nuomos mokesčio maždaug dešimtmetį.
Kas laukia Šiaulių oro uosto?
„ŠOU valdo 27 hektarų sklypą, kuris yra karinio aerodromo šiaurinėje dalyje. Dvi sklypo dalys išnuomotos investuotojui UAB „Aviatic MRO“. Šios partnerystės dėka oro uostas turėtų atsigauti iš 27 metų letargo. Dėl šios partnerystės atsiradimo, daugiau girdim savo vardą, tvirtesnį turim tikėjimą, jog visgi turim šansų pakilt. Laukiam 2021 metų vidurio, kai savo „sraigtus“ remontuotis nusileis pirmieji orlaiviai“, – viliasi direktorė.
Ji pripažįsta, kad tuomet Šiaulių oro uostas atliks į remontą atskrendančių orlaivių antžeminį aptarnavimą, užpils kuro. Žodžiu, veiks, kaip lėktuvų degalinė.
Tačiau ir ši viltis – tarsi miražas. A. Kuezada apgailestavo, kad Savivaldybė projektui įgyvendinti vis dar neturi rangovo. Jau gruodžio gale turėjo būti pasirašyta sutartis su konkurso nugalėtoju, tačiau vienam iš dalyvių pateikus pretenziją, terminai nusikėlė. Nors buvo planuota darbus pabaigti iki 2021 metų kovo, jų pabaiga gali nusikelti iki birželio.
