respublika.lt

Vaikų globa suteikė gyvenimo prasmę

(0)
Publikuota: 2019 lapkričio 19 17:55:06, Regina MUSNECKIENĖ, „Šiaulių kraštas“
×
nuotr. 1 nuotr.
Ri­ta Ba­gū­nai­tė-Pleč­kai­tė sa­vo gy­ve­ni­mą nu­spren­dė pa­skir­ti ar­ti­mų­jų at­stum­tiems vai­kams. Asmeninio albumo nuotr.

Kelmės rajone, Pagryžuvio kaime, gyvenanti Rita Bagūnaitė-Plečkaitė savo širdies šilumą dalija į keliolika dalių. Ji dviejų vaikų mama, keturių mažamečių vaikų globėja, supratinga žmona ir rūpestinga dukra, iš svetimus vaikus globojančių tėvų paveldėjusi neįkainojamą lobį.

 

„Tegu globotiniai man nesako „ačiū“. Bet užaugę tegu priglaudžia ir išaugina bent po vieną svetimą, artimiesiems nereikalingą vaiką. Žinosiu, kad išugdžiau juos gerais žmonėmis. Taip įprasminau savo gyvenimą", – sako Rita.

Iš Suvalkijos – į gimtinę


Rita studijavo socialinį darbą Marijampolės kolegijoje. Suvalkijoje susipažino su būsimuoju savo vyru Mindaugu. Ištekėjusi negrįžo į Žemaitiją. Keturiolika metų gyveno Marijampolėje, Kazlų Rūdos rajone. Dirbo „Ikėjos“ įmonėje. Paskui augino savo sūnų ir dukrą.

Tik vaikams paūgėjus, pavyko gauti darbo pagal specialybę vaikų globos namuose. Jauna moteris sako, jog ši patirtis ir padėjo apsispręsti tapti globėja.

Tai buvo oficialioji jos apsisprendimo dalis. Dirbdama vaikų namuose susipažino su įvairių institucijų darbuotojais, kurie jauną šeimą padrąsino lankyti globėjų kursus ir imtis naujos veiklos.

Emocinę pasirinkimo pusę nulėmė Pagryžuvyje gyvenantys tėvai Nijolė ir Antanas Bagūnai, jau daugelį metų globojantys svetimus vaikus.

„Prisimenu, kai tėvai į namus parsivedė dvi mažas mergaites Jūratę ir Neringą, – pasakoja ponia Rita. – Aš tuomet buvau šešiolikmetė mokinukė. O vyresnioji mano sesuo jau studijavo. Broliukas buvo dar mažas. O čia namuose pasirodė dar dvi sesutės. Tuomet džiaugiausi, kad turiu su kuo pasišnekėti. Nemačiau jokių problemų, kad tai ne biologinės seserys. Tiesiog augi šeimoje ir turi daugiau sesių. Kartu augome, tobulėjome. Viskas buvo labai natūralu ir šeimyniška.

Dabar džiaugiuosi, jog viena tų mergaičių jau gyvena savarankiškai, kita studijuoja. Kokios gražios ir protingos jos išaugo!“

Tos dvi mažos mergaitės anuomet išblaškė ir Ritos mamos Nijolės Bagūnienės liūdesį. Nesulaukusi nė ketverių metukų nuo vėžio mirė mažiausioji jos dukrelė. Moteris vylėsi užsimiršti pagimdžiusi dar vieną vaiką. Atsirado sūnelis. Auginimo džiaugsmai ir rūpesčiai šiek tiek apramino sielvartą. Tačiau namuose vis tiek labai trūko dar vienos mergaitės. Tuomet iš Vijurkų globos namų į Pagryžuvį parsivežė sesutes Jūratę ir Neringą.

Dabar Ritos tėvai globoja penkis vaikus. Vyriausiajai – penkiolika, mažiausiajai – septyneri.

Rita ir Mindaugas Plečkaičiai ne vieną savaitgalį praleisdavo Pagryžuvyje. Matydamas pilnus namus globotinių Mindaugas taip pat pratinosi prie minties atstoti tėvą atstumtiems vaikams. Bagūnų globotiniams jis padėdavo paruošti namų darbus.

Plečkaičiai ketino vaikus globoti savo namuose Jūrės kaime, netoli Kazlų Rūdos. Tačiau ten galėjo tapti tik budinčiais globėjais. Tai reiškė, jog vaikus globotų laikinai. Kai juos grąžintų tėvams, atvežtų kitus. „Nenorėjome traumuoti savo vaikų. Jie nesuprastų, kaip vieną dieną namuose atsiranda sesių ir brolių, paskui juos išveža. Atveža kitus. Ir mus pačius tokia kaita trikdytų“, – apsisprendimą grįžti į tėviškę aiškina Rita.

Kaip tik atsirado parduodama sodyba netoli tėvų namų. Nebeliko priežasčių ilgiau svarstyti.

Globėjai – vietoj specialistų brigados


Šių metų birželio pabaigoje į naujuosius namus Pagryžuvyje Plečkaičiai iš globos namų parsivežė tris sesutes ir vyresnįjį jų broliuką. Jų mama susirgo, o tėvas vienas nepajėgė auginti tokio būrio vaikų.

Prieš paimdami į savo šeimą globėjai porą mėnesių vaikus lankė. Į Šiaulius važiuodavo kiekvieną savaitgalį. Jau nuo trečio aplankymo vaikai būsimus globėjus ėmė vadinti mama ir tėte.

Jau nuo pirmojo susitikimo Plečkaičiai pajautė, jog šitie vaikai yra kitokie. Hiperaktyvūs, hiperdrąsūs ir visiškai nesocializuoti. Kūdikių namų darbuotojos abejojo, ar pavyks iš jų "ką nors išspausti" naujiesiems tėvams. Visi vaikai specialiųjų poreikių. Su jais dirbo visa specialistų komanda. O globėjų namuose liks tik globėjai.

– Ir kaip sekasi kitokiems vaikams atstoti visą brigadą specialistų?

– Kiekviena diena yra vis naujas iššūkis. Kartais svarstau, kaip įmanoma taip apleisti vaikus, kad jie nežino, kas yra braškės, beveik nepažįsta nei raidžių, nei skaičių, nemoka elgtis prie stalo, nepavalgo neišsitepę drabužių, atiminėja vienas iš kito maistą, nemoka dėlioti net kaladėlių, nežino ką daryti su žaislais, juos laužo?

Daug laiko pareikalauja buitis. Kasdienis skalbimas, nes į mokyklą vaikai turi eiti kasdien švariais drabužėliais. Dušas... Kol nusimaudo pirmas antras, ... šeštas... Valgio gaminimas. Ugdymas. Drausmė. Kasdienis aiškinimas, jog negalima rašyti ant drabužėlių, negalima imti svetimo daikto, negražu čiulpti pirštą. Turime susikūrę aibę taisyklių. Kasdien stengiamės pagal jas gyventi. Bet vis tiek jas laužome.

Dažnos kelionės pas logopedą, ergoterapeutą, psichologę.

Keisčiausia, jog man asmeniškai nesunku. Problemos savotiškai net „veža“. Susidūrusi su jomis kasdien prisėdu prie interneto, ieškau informacijos, būdų, kaip jas išspręsti. Nuvažiuoju į kursus. Kai matau, jog jie po truputį tobulėja, pati jaučiuosi prasminga.

Svarbiausia – susigyventi su žinojimu, jog tai yra mano darbas. Beje, labai gerai, kad šalia yra mano mama. Ji – pirmoji patarėja. Prižiūri globotinius, jeigu reikia kur nors išvažiuoti.

– Kaip priėmė naujas seses ir brolį jūsų vaikai?


– Mūsų sūnui – septyneri. Jis drauge su vyriausiuoju globotiniu lanko pirmąją klasę. Berniukai patys nueina į mokyklą. Mūsų sūnus savo brolį globoja. Jei nesuspėju aš, jis padeda paruošti pamokas. Globotinis per tuos kelis mėnesius padarė pažangą.

Penkerių metukų mūsų dukra drauge su trimis naujosiomis sesėmis eina į priešmokyklinę ir ikimokyklinę grupę. Didžiuojuosi savo vaikais. Jie labai nuoširdžiai dalijasi ir žaislais, ir pagalba, ir tėvų meile.

"Paimk septynis pagaliukus. Atimk iš jų keturis. Suskaičiuok, kiek liko", – taip savo brolį matematikos moko septynmetis sūnus.

Pusryčiams duodu varškės sūrelį. Globotiniai nežino, kaip jį reikia išlupti iš pakuotės. Nori valgyti, bet neišlupa. Rankutės dreba, ašaros byra. Sūnus vėl skuba pagalbon, parodo, kurioje vietoje reikia nuplėšti juostelę, kad sūrelis išsiluptų. „Man pavyko!“ – džiaugiasi mažieji.

Prasmingiausia investicija

– Kaip į jūsų sprendimą globoti vaikus reagavo draugai, pažįstami, bendraamžiai?

– Stebisi. Klausia: „Ar bent jauti, ką tu padarei?“. Mes paėmėm šunį iš prieglaudos. Ir tuo didžiuojamės! O tu – keturis vaikus!"

– Iš tiesų tai didžiulis pasiaukojimas. Ar nebaugina, jog teks pamiršti keliones, poilsį, gyvenimo malonumus, kuriuos taip vertina jaunos šiuolaikinės šeimos?

– Į užsienius su tokiu būriu gal ir nenukeliausime. Bet ir Lietuva – labai graži. Kol kas neturime tokio didelio automobilio, į kurį visi tilptume. Bet ateityje gal įsigysime. Galiausiai ne čia esmė. Galime ir savo kieme susikurti laužą, išsikepti bulvę ar šašlyką, pasėdėti, pasišnekėti savame būryje, išsakyti savo jausmus, gebėti tai padaryti.

Kol lankiau savo globotinius vaikų namuose, jie vis šaukdavo: „Norim namo“. Kartą paklausiau, kas yra namai. „Nežinau, bet girdėjau, kad ten vaikas turi savo kambarį ir ten labai gera“, – atsakė vienas iš jų. Taigi, namai jiems didesnė vertybė už keliones.

– Daugelis tėvų skundžiasi, jog nesulaukia iš vaikų dėkingumo. O jūs ryžotės auginti svetimus ir gana problemiškus vaikus. Ar jie bus dėkingi?

– Tą dėkingumą aš jaučiu kasdien. Iš jų elgesio. Iš emocijų. Iš troškimo būti gerais. Bet kasdien jiems kalsiu į galvą: „Nesakykite man „ačiū“ už tai, kad jus auginau. Bet suaugę paimkite ir išauginkite bent vieną tėvų atstumtą vaiką. Tuomet žinosiu, kad išauginau jus gerais žmonėmis. Didesnės ir prasmingesnės investicijos negu investicija į žmogų nėra.“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s