D. Kreivio interpeliacija žlugo – Seimas pritarė ministro atsakymams

Po ministro atsakymų sudaryta parlamentarų redakcinė komisija pasiūlė Seimui pritarti ministro pateiktiems atsakymams.

Į komisiją opozicija delegavo Arvydą Nekrošių, Algirdą Sysą, Joną Pinskų, Laimą Nagienę, Vaidą Giraitytę-Juškevičienę, valdantieji – Mindaugą Lingę, Mykolą Majauską, Stasį Šedbarą, Andrių Vyšniauską, Romualdą Vaitkų ir Kasparą Adomaitį.

Siūlymą pritarti D. Kreivio atsakymams rėmė 6 komisijos nariai, 5 siūlė nepritarti.

Rugsėjo viduryje parlamento opozicinių frakcijų atstovai paruošė interpeliacijos projektą, po kuriuo pasirašė 62 politikai. Ministras atsakinėjo į 23 parengtus klausimus – parlamentarai iš ministro išgirdo, kaip jis ketina mažinti įtampą dėl aukštų energijos kainų, padėti gyventojams ir verslui.

Pristatydamas interpeliacijos projektą Seimo plenarinių posėdžių salėje, socialdemokratas Eugenijus Sabutis teigė, kad ministras šios procedūros galėjo išvengti, mat opozicija ir energetikos ekspertai jau praėjusiais metais bandė perspėti D. Kreivį apie artėjančius iššūkius.

„Tam reikėjo esminio dalyko – pasiruošimo galimam juodžiausiam scenarijui energetikos sektoriuje. Reikėjo aiškaus atsakymo, kas bus, jeigu situacija energetikoje pakryps nepalankiausia linkme ir kokie numatomi veiksmai. Pripažinkime, kad Energetikos ministerija ir Vyriausybė tokių planų neparengė“, – teigė parlamentaras.

Politikas negailėjo kritikos D. Kreivio vadovaujamai ministerijai bei pačiam ministrui. E. Sabučio teigimu, D. Kreivys stokoja politinės lyderystės, nemoka aiškiai ir nedviprasmiškai komunikuoti.

„Elgesys šios krizės akivaizdoje, kurį galima vaizdžiai apibrėžti kaip nuolatinį bėgimą paskui nuvažiuojantį traukinį, ir atvedė mus prie tos situacijos, kurią turime šiandien“, – pabrėžė politikas.

Tuo metu į Seimo tribūną žengęs ministras D. Kreivys tikino, kad opozicijos iniciatyvą vertina kaip galimybę paaiškinti bendrą Europos ir Lietuvos energetikos situaciją. Jis pastebėjo, kad dalis opozicijos pateiktų klausimų persidengia ir kartojasi, dalis – skirti ne Energetikos ministerijai.

Ministras dar kartą patikino, kad opozicija jo vadovaujamai ministerijai bando užkrauti ankstesnių Vyriausybių klaidų pasekmes.

„Darome išvadą, kad naudojantis proga bandoma rasti konkretų kaltinamąjį, suverčiant kaltę Energetikos ministerijai. Kaip pamatysite iš mano pateiktų atsakymų, nemaža dalis atsakomybės dėl kai kurių mūsų energetikos srityje patiriamų sunkumų pirmiausia krenta ant ankstesnių Vyriausybių ir jų nesugebėjimo priimti strateginius sprendimus arba tiesiog aplaidaus neveikimo“, – sakė D. Kreivys.

Ministras atsakė į opozicijos pateiktus klausimus apie antrąjį elektros tiekimo rinkos liberalizacijos etapą, elektros generacijos pajėgumus, energijos išteklių kainas, saulės elektrines, UAB „Ignitis“, taupymo planą ir nuotolinio darbo kompensacijas, įmonių bankrotą ir darbuotojų atleidimus, biokuro kainą, biržą „Nord Pool“, gaminančių vartotojų situaciją ir kt.