1 nuotr.Po to, kai Švietimo ir mokslo komiteto nariai atmetė Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą dėl per mažo finansavimo švietimui, komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša teigia, kad kol kas derybos dėl mokytojų atlyginimo kėlimo nevyksta. E. Jovaiša tikisi, kad komiteto pozicija sulauks Seimo narių pritarimo, leisiančio subalansuoti biudžetą taip, kad valstybėje nebūtų išskirta tik viena socialinė grupė – pensininkai.
Pasak E. Jovaišos, Biudžeto ir finansų komitete įvyks svarstymas, kuriame bus sprendžiama, ar pritarti Švietimo ir mokslo komiteto įstatymo pataisoms dėl didesnio mokytojų atlyginimo finansavimo. Komiteto pirmininkas viliasi, kad derybos pagaliau įvyks, nes kol kas, pasak politiko, viešoje erdvėje galima išgirsti tik priešpriešinius pasisakymus.
„Dabar yra labai aiškūs žingsniai: kada apsvarstys Biudžetų ir finansų komitetas ir patvirtins arba nepatvirtins Švietimo komiteto šio įstatymo pataisas, visas šitas biudžeto projektas grįš į Vyriausybę atgal pataisoms, ir būtent tada bus laikas toms galutinėms deryboms. O po to iš Vyriausybės biudžetas grįš atgal į Seimą, ir tada bus jau galutiniai balsavimai (Seimo. – ELTA) salėje, o salė gali daugelyje vietų pritarti arba nepritarti mano ir kitų Švietimo komiteto narių pataisoms“, – aiškino politikas.
„Labai tikiuosi, kad pagaliau bus derybos, nes aš kol kas derybų dėl mokytojų atlyginimų nematau“, – Eltai tvirtino E. Jovaiša.
Vis dėlto Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas neabejoja dėl Seimo narių paramos, tačiau abejoja Vyriausybės pozicija dėl mokytojų atlyginimo kėlimo.
„Manau ir tikiu, kad Seimo nariai pritars, bet ar pritars Vyriausybė, aš negaliu žinoti“, – atviravo E. Jovaiša.
Pasak politiko, kompromiso ir konsensuso ieškoti visada svarbu, tačiau sprendimas siekti, kad mokytojų atlyginimai būtų didinami 10 proc., jau yra padarytas ieškant susitarimo. Pasak E. Jovaišos, mokytojų profsąjungos siekė beveik 20 proc. didesnių algų.
„Mokytojų atlyginimus pakelti 10 proc. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Kaip profsąjungos buvo sutarta su Vyriausybe derybose, mokytojų algoms padidinti reikia 26 milijonų. Tiek aš ir prašau“, – savo reikalavimus įvardino Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas.
E. Jovaiša akcentavo, kad, kalbėdamas apie tai, kad reikia didesnių lėšų švietimui, rodo, jog mato ir kitas biudžetui svarbias socialines grupes. Politikas įsitikinęs – švietimui, rengiant biudžeto projektą, buvo skiriamas per mažas dėmesys.
„Kaip žinote, viešoje erdvėje mane mėgina kai kas pašiepti, kad aš nematau kitų, dalyvaujančių biudžete, socialinių grupių. Matau aš jas visas. Lygiai taip pat matau tą atotrūkį, kiek skiriame pinigų švietimui ir kiek skiriama pinigų kitoms sritims“, – apgailestavo E. Jovaiša, pabrėždamas, kad biudžeto projekte švietimo finansavimo didinimas dabar yra priešpaskutinėje vietoje.
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko teigimu, biudžetas yra tinkamai parengtas tik tuomet, kai atrandamas balansas tarp socialiai remtinų grupių bei dirbančių žmonių finansavimo.
„Jeigu mes norime matyti vien tik pensininkus, matyti vien tik tas socialines grupes, kurias reikia remti, ir tam skiriame absoliučiai siaubingą biudžeto dalį, o nerandame to protingo balanso, kad ir dirbančioji dalis būtų patenkinta, tai apie kokį subalansuotą biudžetą kalbame. Tarp ko subalansuotą? Tarp to, ką mes uždirbame ir ką mes išleidžiame? (...) Biudžetas, mano giliu įsitikinimu, yra poreikių tenkinimo balansas“, – savo poziciją apibendrino E. Jovaiša.
Primename, kad pastarąją savaitę Švietimo ir mokslo komitete, kuriame valdantieji turi daugumą, buvo nepritarta kitų metų Vyriausybės biudžetui. Skirstant 2020 m. valstybės biudžetą, išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo nuomonės dėl finansavimo švietimui.
