respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Kalinių išmokoms - milijonai eurų visas tekstasnuotraukos (21)

2019 rugsėjo mėn. 11 d. 12:58:46
Danas NAGELĖ

Ar žinojote, kad vieno kalinio išlaikymas per dieną mums vidutiniškai kainuoja po 23,31 euro? Net ir laisvėje gyvenantis sąžiningas žmogus retai kada gali leisti sau tokias išlaidas. Negana to, nuteistieji kas mėnesį gauna valstybės išmokas. Ir net ne už darbą, o už tai, kad kali. Ir, kaip pripažįsta Teisingumo ministerija, iš valstybės biudžeto lėšų nustatyto dydžio piniginės išmokos visiems nuteistiesiems mokamos, neatsižvelgiant į jų elgesį ar darbinės veiklos rezultatus: kasmet visiems - net ir nedirbantiems, ir drausmę pažeidinėjantiems kaliniams - sumokame 1,24 mln. eurų.

×
nuotr. 10 nuotr.
Jelenos Sergejevos koliažas

 

Brangūs žmonės

Kalėjimų departamentas neskelbia naujausios informacijos, tačiau 2017-aisiais šalies įkalinimo įstaigose buvo vidutiniškai 6693 nuteistieji, o kiekvieno jų išlaikymui per dieną išleisdavome vidutiniškai po 23,31 euro. Išlaidas sudaro mokamas darbo užmokestis, įnašai socialiniam draudimui, maistas, medikamentai, ryšių paslaugos, apranga ir patalynė, spaudiniai, komunalinės paslaugos ir t.t. Kitaip tariant, visų nuteistųjų išlaikymas 2017-aisiais mums kainavo apie 57 mln. eurų. Ir dar, pasirodo, kiekvienas nuteistasis gauna pinigines išmokas. Ir ne vien išeinantys į laisvę (kad galėtų nusipirkti bilietą namo ar turėtų pinigų pirmoms dienoms laisvėje), bet ir tie, kuriems laisvė dar ilgai negresia.

Teisingumo ministerijos atstovas Audris Kutrevičius paaiškino, kad socialines išmokas nuteistiesiems numato Bausmių vykdymo kodeksas: visiems nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka atvirose kolonijose arba yra perkelti į vadinamuosius pusiaukelės namus, kiekvieną mėnesį išmokami vienos bazinės socialinės išmokos dydžio (38 eurai) maistpinigiai. Maistpinigiai nemokami tik už kamerų tipo patalpose praleistą laiką.

Kitiems nuteistiesiems „kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka (11,4 euro), kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles, nustato Kalėjimų departamento direktorius“.

Nesidomi, kiek dovanoja

Deja, nei Teisingumo ministerija, nei Kalėjimų departamentas neturi statistikos, kiek kalinių, pavyzdžiui, pernai gavo tokias išmokas ir kiek tai kainavo mokesčių mokėtojams. Tačiau Teisingumo ministerija skelbia, kad „iš valstybės biudžeto lėšų nustatyto dydžio piniginės išmokos mokamos visiems nuteistiesiems, neatsižvelgiant į jų elgesį ar darbinės veiklos rezultatus“. Tad jei nuteistųjų būna po maždaug 6000, visų jų išmokoms kasmet reikėtų skirti maždaug 2,5 mln. eurų.

Tiesa, kaliniams dienos, kai įvairių malonių gauna iš valstybės už nieką, gali greitai baigtis. Teisingumo ministerija jau pateikė Bausmių vykdymo kodekso pataisas, kurias jau šiandien svarstys Vyriausybė.

„Priėmus pakeitimus galima neigiama kalėjimų hierarchijos lyderių reakcija dėl prievolės visiems nuteistiesiems užsiimti darbine veikla. Dėl to galimos protesto akcijos (masinis skundų siuntimas valstybės institucijoms, parodomosios badavimo, savęs žalojimo akcijos ir pan.)“ - neslepia ministerija.

Kuo gi kaliniai galėtų būti taip pasipiktinę. Tuo, kad bet kokią malonę jie turėtų užsitarnauti. Pavyzdžiui, ketinama pakeisti piniginių išmokų skyrimo nuteistiesiems principus, atsisakant visuotinio šių išmokų mokėjimo, jas mokant tik minimalų valandų skaičių per mėnesį išdirbusiems nuteistiesiems. Kitaip tariant, nedirbsi - valstybės pašalpos negausi. Taip bus sutaupoma po 1,24 mln. eurų kasmet, reiškia, tokią sumą mes padovanojame nusikaltėliams.

Gali tekti dirbti

Įkalintieji negalės skųstis, kad nedirba, nes negauna darbo, mat Teisingumo ministerija tokiems argumentams jau pasiruošė. Todėl speciali nuteistuosius įdarbinanti įmonė - valstybės įmonė „Mūsų amatai“ - savo veiklos kryptis orientuos į sistemos įstaigų vidinių poreikių patenkinimą (skalbimas, maisto gaminimas, inventoriaus gamyba, remonto darbai ir pan.).

Siūloma reglamentuoti už pataisos įstaigos teritorijos ribų pagal darbo sutartis dirbančių nuteistųjų įsidarbinimo klausimus, numatant prievolę iš jų gauto darbo užmokesčio atskaityti 10 proc. į Nuteistųjų socialinės paramos fondą.

Nuteistieji bus skatinami ir elgtis nepriekaištingai, pavyzdžiui, laikomiems lengvojoje grupėje suteikiant teisę gauti neribotą skaičių pasimatymų, o laikomiems drausmės grupėje - apriboti galimybes apsipirkti parduotuvėje.

Taip pat siūloma vakarų šalių pavyzdžiu modernizuoti nuteistųjų pasimatymų su artimaisiais ir kitais asmenimis tvarką ir įtvirtinti naujas pasimatymų formas - nuotolinį pasimatymą (vyksta naudojantis internetinės telefonijos pagalba) ir pasimatymą, nuteistajam išvykstant pasimatyti už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Ketinama ir įtvirtinti naujas nuobaudų rūšis (pvz., didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali nusipirkti asmeninių daiktų, sumažinimas).

Situaciją komentuoja Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina KRUPAVIČIENĖ:

Net nežinojau, kad galioja tvarka, kai nuteistieji, net ir nedirbdami, gauna socialines išmokas, tik iš jūsų apie tai išgirdau. Sistema tikrai nėra normali, nes šiaip laisvėje esantys žmonės už socialines pašalpas turi atidirbti. Jei nedirbantiems kaliniams sumokama per 1,2 mln. eurų, tai labai keista, nes šie pinigai galėtų būti skiriami arba įkalinimo įstaigose dirbantiems medikams, arba kam nors kitam. Pavyzdžiui, vaikams. Reikia skatinti, kad nuteistieji dirbtų, o ne mokėti jiems pašalpas. Darbas padeda socializacijai. Be to, nedirbantys neįgis jokių įgūdžių ir išėję į laisvę nieko negalės veikti, nes nebus pritaikyti nei darbo rinkai, nei apskritai gyvenimui, todėl sugrįš atgal.

Tikiuosi, kad Vyriausybė priims sprendimą Seimui siūlyti keisti sistemą. Nes valstybė ir taip visiškai išlaiko nuteistuosius: ir rūpinasi jų sveikata, ir maitina, ir... Tai už ką dar ir papildomi pinigai skiriami? Geriau vaikams atiduotų.

Situaciją komentuoja teisininkas Prof. Alfonsas VAIŠVILA:

Sunku suvokti, kodėl net ir nedirbantiems nuteistiesiems mokamos pašalpos. Ir net neatsižvelgiant į jų elgesį. Buvęs popiežius Benediktas XVI buvo pateikęs palyginimą tokiai situacijai: visą dieną dirbo penki darbininkai, o vakare prisijungė šeštas, tačiau baigus darbus darbdavys sumokėjo visiems po lygiai. Palyginimo esmė - gailestingumas kartais pažeidžia teisingumą ir slopina žmonių norą dirbti. Teisingumas visais laikais būdavo valstybės pamatas. Ir turi išlikti. Gailestingumas yra laikinas dalykas, kurį vėliau vis tiek reikia pakeisti teisingumu. O pakeisti būna sunku, nes žmonės, įpratę ką nors gauti veltui arba pusvelčiui, vėliau protestuoja, kai už tai pradedama liepti atidirbti.

Siekti, kad visi nuteistieji dirbtų, būtina. Ir ne tik todėl, kad jie įgautų įgūdžių, kurie bus reikalingi laisvėje, bet ir todėl, kad darbas - pagrindas socializacijai. Ne be reikalo Frydrichas Engelsas rašė, kad darbas iš beždžionės sukūrė žmogų. Darbas - žmogaus savo vertės parodymas ir pareiga, be darbo žmogus degraduoja. Iš įkalinimo įstaigų išeina žmonės, nepripratę dirbti, todėl dažnai toliau kelia pavojų visuomenei. Nemažai jų teisti po 9 ar 10 kartų. Kodėl? Nes dirbti nenori ir toliau vykdo nusikaltimus.

Be to, daug kas net nebijo grįžti į įkalinimo įstaigas, nes žino, kad ten ne taip jau baisu: nereikia dirbti, išlaikymas užtikrintas. Įkalinimo sąlygos turi nepažeisti orumo, tačiau vis tiek turi atgrasyti nuo nusikaltimų. Ir tas bausmių švelninimas yra sunkiai pateisinamas, nes jis daromas dorų žmonių saugumo sąskaita.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (21)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LĖČIAUSI: pasaulio ekonomikos augimo tempai yra lėčiausi nuo ekonominės krizės laikų, kadangi JAV ir Kinijos prekybos karas pakenkė verslo pasitikėjimui ir investicijoms.
  • MEDŽIAGA: Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras taps medžiaga TV dramai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar į Seimą išrinktiems politikams turėtų būti leista apsispręsti dėl iki išrinkimo turėto mandato?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +11 C

 +10 +13 C

 

+10 +12 C

+14 +16 C

+17 +19 C

 

 +13 +14 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s