1 nuotr.Prieš penkerius metus Akmenėje degė apie 900 tonų sandėliuojamų senų padangų. Gaisras užgesintas per parą. Per tiek laiko į orą pakilusios kelios dešimtys tonų kietųjų dalelių ir kelis kartus daugiau kitų teršalų dujų pavidalu nusėdo Latvijos link išsidėsčiusiuose kaimuose, laukuose bei jau anapus sienos. Gamtai padarytos žalos niekas neatlygino iki šiol.
2014 m. balandžio 5 d. pavakarę pastebėti juodų tirštų dūmų kamuoliai Akmenės miesto pačiame pakraštyje esančioje UAB „Vaidva“ gamybinės bazės teritorijoje. Degė senos padangos, kurias sandėliavo Kaune registruotų UAB „Antrinis perdirbimas“ ir „Antrinio perdirbimo grupė“. Kaip vėliau paaiškėjo, kiekviena jų turėjo leidimus sandėliuoti po 450 tonų į atliekas betinkamų padangų ir beveik tiek pat buvo sukaupusios atviroje aikštelėje - iš viso arti 900 tonų.
Ugnis siautėjo maždaug 3600 kvadratinių metrų plote. Vanduo buvo liejamas be perstojo. Gaisravietėje sudarytas operatyvinis štabas sprendė, ar evakuoti Akmenės miesto gyventojus. Vis dėlto jie liko nakvoti namuose, nes vėjas dūmus pūtė ne į miesto pusę, o į laukus. Iš viso gaisrą gesino 10 ugniagesių ekipažų, beveik 30 žmonių. Darbą baigė per parą. Savininkai pasvėrė išgelbėtas padangas ir suskaičiavo, kad sudegė arti 340 tonų padangų.
Praėjus kelioms savaitėms po gaisro tuometinės Akmenės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Augustas Lenkutis „Šiaulių kraštui“ teigė, kad preliminariai į orą pakilo ir pasklido aplinkoje apie 80 tonų kietųjų dalelių ir 200 tonų kitų teršalų dujų pavidalu.
Tuometinio Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorius Vytautas Krušinskas žiniasklaidai teigė, kokie pavojingiausi teršalai išsiskiria nuo sudegusių padangų: kai viena tona jų virsta pelenais - išmetama maždaug apie 100 kilogramų anglies monoksido (CO), apie 7 kilogramai azoto oksidų, 140 kilogramų sieros dioksido, apie 100 kilogramų kietųjų dalelių. Žala gamtai skaičiuota apie 9 tūkst. litų už sudegusią toną.
„Preliminarius skaičiavimus, kad galėjo būti padaryta 8,5 mln. litų (2,5 mln. Eur) žala gamtai, 2014 m. birželio viduryje pateikėme ikiteisminį tyrimą pradėjusiam Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, - užvakar teigė dabar tuometinis Akmenės aplinkosaugininkų vadovas, o dabar Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Augustinas Lenkutis. - Iki šiol nieko nepaskaičiuota, nes policija neprašė patikslinimo“.
Po gaisro Alytuje Aplinkos ministerija pasidomėjo ir žala gamtai po Akmenės nelaimės, tačiau vietos aplinkosaugininkams nenurodė patikslinti žalos duomenis.“ Juk žalą reikalinga žinoti, kad būtų galima sąskaitą pateikti kaltininkams, o tokių policija nesurado“, - motyvavo A.Lenkutis.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dokumentų valdymo poskyrio vedėja Edita Ubartienė užvakar informavo, kad ikiteisminis tyrimas sustabdytas 2014 metų gruodžio 5 dieną, nenustačius įtariamųjų.
Po gaisro aplinkosaugininkai svarstė apie savininkų atsakomybę, kadangi neužtikrintas priešgaisrinis saugumas. Atliekas kaupusių bendrovių „Antrinis perdirbimas“ ir „Antrinio perdirbimo grupė“ akcininkas Andrius Markevičius nepripažino kaltės, kai 2014 m. pavasarį dalyvavo Akmenės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje. Jis sakė nupirksiąs medelių „sodinti kur nors prie Akmenės.“
Posėdyje A.Markevičius pareiškė galįs sumokėti apie 6 tūkst. litų už Akmenės rajono ugniagesių komandos gaisrinių sunaudotą benziną ir ugniagesių maitinimą gaisro metu bei už gaisravietėje liekanas stumdžiusio UAB „Vaidva“ buldozerio darbą. 2014 m. balandžio 24 d. į Ugniagesių komandos sąskaitą pervedė 1394 litus.
Šiuo metu buvusioje gaisravietėje vėl sandėliuojamos senos padangos, kurios išvežamos utilizuoti į AB „Akmenės cementas“ arba į Lenkiją.
