Susisiekimo ministerijos sukurta „Vizija - nulis“ kainuos 1,5 mlrd. eurų

Programa įsigaliotų jau sausio 31 dieną. Jos vizija - iki 2050 m. - nulis žuvusiųjų Lietuvos keliuose, o strateginis tikslas - iki 2030 m. - žuvusiųjų skaičių Lietuvos keliuose sumažinti 50 proc., palyginti su 2018 m., t.y. pasiekti, kad žūtų ne daugiau nei 85 eismo dalyviai arba 1 mln. gyventojų tektų ne daugiau nei 30 žuvusiųjų.

Programa būtų finansuojama iš asignavimų valdytojams, savivaldybių biudžetų lėšų, Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, ES paramos fondų. Bendras lėšų poreikis programos priemonėms iki 2030 metų finansuoti yra 1,515 mlrd. eurų.

Kaip gi planuojama mažinti Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičių? Visų pirma - griežtesnėmis sankcijomis. Susisiekimo ministerija siūlo tobulinti Administracinių nusižengimų kodeksą, numatant finansines sankcijas ir už greičio viršijimą iki 10 km/h. Taip pat ketinama policijos padalinius aprūpinti šiuolaikinėmis eismo kontrolės priemonėmis, periodiškai atnaujinti socialinę reklamą apie rizikas, kylančias dėl leistino greičio viršijimo ar dėl vairavimo apsvaigus, plėtoti automatinės greičio kontrolės sistemą valstybinės reikšmės keliuose, dažniau vykdyti vairuotojų blaivumo kontrolės priemones ir pan.

Taip pat planuojama griežtinti reglamentavimą, draudžiantį vairuotojams užsiimti su vairavimu nesusijusiais veiksmais, parengti dviratininkų pažymėjimų išdavimo tvarką ir t.t. Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičiui mažinti per 10 m. ketinama išleisti 31,6 mln. eurų.

Brangiausiai kainuos siekis, kad kelių infrastruktūra atitiktų nustatytus reikalavimus - per 1,4 mlrd. eurų. Iš jų daugiausiai (598 mln. eurų) bus išleista kelių su skiriamąja juosta (arba atitvarais) bendram ilgiui padidinti. 349 mln. eurų reikės rekonstruoti magistraliniams keliams, kuriuose eismas intensyviausias, juose diegti pažangias, eismo dalyvius apsaugančias, priemones.

230 mln. eurų kainuos kelių ir gatvių priežiūra, prioritetą skiriant didžiausio intensyvumo kelių priežiūrai, ypač siekiant operatyviau reaguoti į besikeičiančias klimato sąlygas. Taip pat planuojama padidinti tvorų, apsaugančių nuo laukinių gyvūnų, ilgį, magistraliniuose keliuose panaikinti neapsaugotus posūkius į kairę ir t.t.

48,8 mln. eurų kaštuos siekis sumažinti eisme dalyvaujančių techniškai netvarkingų transporto priemonių skaičių.

Programoje rašoma, kad 2017 m. ES keliuose žuvo daugiau kaip 25 tūkst. žmonių (šis skaičius prilygsta vidutinio dydžio miesto gyventojų skaičiui) ir sužeista ne mažiau kaip 1 300 000 žmonių. Dėl to visuomenė patiria didelių nuostolių - 2017 m. jie sudarė apie 137 mlrd. eurų.

2018 m. Lietuvos keliuose žuvo 173 eismo dalyviai. VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, 2018 m. dėl visų 2017 m. įvykusių eismo įvykių Lietuva patyrė apie 334,31 mln. eurų žalą.

Komentuoja buvęs lenktynininkas Darius JONUŠIS:

„Mano nuomone, žūčių skaičių labiausiai sumažintų geresnė infrastruktūra. Kiekvienas turbūt esame nors kartą išvažiavę į užsienį ir matėme, kad netgi vos ne kaimo keliukuose (ką tik grįžau iš Izraelio) yra atitvarai - dvigubi, trigubi. Net jei padarei klaidą ir praradai automobilio kontrolę, tave pasitinka saugūs atitvarai. Lietuva statė atitvarus, kurie tėra dėl „paukščiuko“. Net magistralinių kelių atitvarai yra silpni arba per aukštai pastatyti. Gal tie nauji atitvarai ir atitinka įstatymų reikalavimus, bet kai važiuoji matai, kad avarijos atveju jie neatlaikytų“, - konstatavo D.Jonušis.

„Antras labai svarbus dalykas - švietėjiška veikla. Reikia vairuotojus šviesti, kad jie neviršytų greičio, „nechuliganavotų“, užsisegtų saugos diržus, nelenktų per ištisinę eismo juostą. Galimi du keliai. Galima formuoti neigiamą kelių chuliganų įvaizdį, o galima kaip tik eiti pozityviai - formuoti teigiamą įvaizdį apie tuos, kurie yra adekvatūs: kad vairuoti nepažeidžiant taisyklių taptų madinga, kaip dabar formuojamas įvaizdis, kad madingas yra koks nors telefonas arba kelnės“, - teigė D.Jonušis.

Pasak jo, sankcijų nedrausmingiems vairuotojams griežtinimas neduotų nieko gero.

„Bausti, rėkti - ne išeitis, jei drausmingai vairuoti nebus madinga. Pavyzdžiui, Austrijoje man teko sėdėti su vairuotoju keleivio vietoje. Vairuotojas norėjo lenkti, bet pamatė, kad prasidėjo ištisinė linija. Trenkė per stabdžius ir nelenkė, nes taip negalima. O pas mus dauguma pabaigtų lenkimą“, - pavyzdį pateikė D.Jonušis.