respublika.lt

Telefoniniai sukčiai tampa internetiniais

(0)
Publikuota: 2019 spalio 04 11:05:02, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 6 nuotr.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad dalį abejotinų pavedimų bankininkams pavyksta užkardyti. Eltos nuotr.

Piktavalių, siekiančių pasinaudoti kitų naivumu ar net nelaime, niekada netrūko. Šiandien visuotiniai išplitęs internetas gerokai praplėtė ne tik tokio sukčiavimo galimybes, bet ir geografines ribas, tad nenuostabu, kad su sukčiavimu, kurio galai gali vesti į Azijos ar Afrikos šalis, susiduria beveik kas antras (48 proc.) Lietuvos gyventojas.

 

„Vis dar gyvuoja nuomonė, kad sukčių aukomis tampa tik vyresnio amžiaus, lėtesni žmonės. Laikas šių stereotipų atsisakyti, - teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. - Nors iš vyresnių negu 56 metai žmonių išviliojamos didžiausios sumos, sukčių aukomis tampa ir 18-35 metų amžiaus šalies gyventojai. Pirmu atveju, sukčiai dažniausiai naudojasi telefonais, antru - socialiniais tinklais ar elektroniniais paštais.“

Net 40 proc. su sukčiais susidūrusių asmenų pasiūlymus gavo būtent elektroniniu paštu. Tai - net 15 proc. daugiau, negu 2016 m. Dvigubai dažniau su sukčiavimu žmonės susiduria ir socialiniuose tinkluose.

Skambindami telefonu, kaip ir anksčiau, sukčiai dažniausiai prisistato nukentėjusių asmenų artimaisiais arba policijos pareigūnais. Tik, kaip pastebi specialistai, šis metodas pamažėl traukiasi į antrą planą, į priekį praleisdamas modernias priemones - internetą ir socialinius tinklus. Besinaudojantys jomis piktavaliai papratai apsimeta paslaugas teikiančių įmonių darbuotojais ar bankų atstovais.

„Tradiciškai gyventojų prašoma pasakyti jų asmens duomenis, asmens kodus, prisijungimo slaptažodžius ar elektroninės bankininkystės kodus. Vėliau ši informacija naudojama pasiimant greituosius kreditus arba pinigų tranzitui, kai nieko nenutuokiančiu asmeniu pasinaudojama kaip „pinigų mulu“, - nusikaltėlių naudojamas schemas atskleidė banko atstovė. Ji patikslino, kad didmiesčių gyventojų dažniausia teiraujamasi asmens duomenų, o regiono gyventojų prašoma atlikti tiesioginius pinigų pervedimus.

Specialistai pastebi, kad maždaug kas šeštas nusikaltėlių mėginimas būna sėkmingas, o ypač jie suaktyvėja prieš šventes.

J.Cvilikienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad plinta naujas sukčiavimo būdas. Asmeniui telefonu paskambina dažniausiai rusakalbis pilietis, iškart įspėja, kad vėliau skambins ir dėl galimo sukčiavimo perspės banko atstovai, nes jų įmonė X siūlo ypač geras investavimo sąlygas su garantuota didele grąža. Pradinės investicijos, siekiant neišgąsdinti aukos, būna nedidelės, tačiau vėliau siūloma jas didinti arba prašoma susimokėti už pinigų pervedimą. Galiausiai investuotojas lieka be nieko.

Atskira tema yra vadinamieji „romantiniai sukčiai“, apsimetantys buvusiais kariškiais, diplomatais ir kitais pasiturinčiais asmenimis. Tradiciškai 99 proc. jų taikinių yra vienišos, meilės ir artumo ieškančios, moterys. Šiais metais, patikėjusi tokiu „romantiku“, viena Lietuvos pilietė jam pervedė pirma 12 tūkst., o vėliau dar 21 tūkst. eurų.

„Kai atliekami dideli pervedimai, mes visada atsiklausiame klientų, ar jie supranta, ką daro ir taip pavyksta sustabdyti iki 40 proc. abejotinų pavedimų“, - konstatavo J.Cvilikienė.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis išskyrė tris dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo būdus. Pasak jo, pirmoje vietoje yra apsipirkimai netikrose internetinėse parduotuvėse, antroje - telefoniniai skambučiai pavadinti „Alio, mama“, trečioje - trumposios žinutės ar elektroniniai laiškai su kvietimais investuoti.

„Dar vienas vis labiau populiarėjantis būdas yra trumpųjų žinučių, banko vardu raginančių prisijungti ir pasikeisti paskyros duomenis, siuntimas. Tokios žinutės atveda į banko svetaines primenančius puslapius. Anksčiau juos buvo galima atskirti pagal gramatinių klaidų kiekį, dabar reikėtų atidžiai pažiūrėti į naršyklėje atsivėrusį adresą“, - perspėja R.Matonis, rekomenduodamas išvis nespausti iš neaiškių šaltinių atėjusių nuorodų.

Kiek nuraminti žmones turėtų tai, kad, nepaisant to, jog per mėnesį pradedama iki 200 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo, apie 46 proc. atvejų yra ištiriama.

„Svarbiausias dalykas šiuo atveju yra greitis. Kuo anksčiau žmogus, supratęs, kad buvo apgautas, kreipiasi į banką ar policiją, tuo didesnė tikimybė, kad jis savo pinigų nepraras, o sukčiai bus sulaikyti.

Sudėtingiau yra dėl Afrikos ar Azijos šalių. Jeigu sukčiai spėjo pervesti pinigus į tokių šalių bankus ar net juos išsigryninti, atgauti juos galimybių beveik nėra“, - niuansus įvardino R.Matonis.

Skaičiai

„Swedbank“ tyrimas rodo, kad 36 proc. su sukčiais susidūrusių ir materialinę žalą patyrusių asmenų neteko 10-50 eurų, 13 proc. prarado 51-100 eurų, 18 proc. nuostoliai siekė 101-500 eurų. Daugiau negu 4 tūkst. eurų teigia praradę 3 proc. gyventojų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s