respublika.lt
 

„MG Baltic“ byloje liudija I.Šimonytė (31)

2019 kovo mėn. 08 d. 12:09:00
Benas Brunalas, Elta

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje penktadienį Vilniaus apygardos teisme apklausta parlamentarė Ingrida Šimonytė. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojos pareigas 2015 metais ėjusi konservatorių į prezidentus keliama politikė liudijo apie banko registruotą siūlymą keisti Vartojimo kredito įstatymą.

×
nuotr. 1 nuotr.
Ingrida Šimonytė. Stasio Žumbio nuotr.

 

I. Šimonytė penktadienį teisme sakė dirbdama Lietuvos banke pastebėjusi, kad daugėja žmonių, negalinčių atiduoti pasiimtų greitųjų kreditų. Pasak jos, žmonės ėmė naujus kreditus, kad galėtų atiduoti anksčiau paimtus. Todėl, sakė I. Šimonytė, žmonės prasiskolindavo.

Politikė pabrėžė, kad dėl to ir buvo parengtas ir Finansų ministerijai perduotas Vartojimo kredito įstatymo pakeitimas.

„Mūsų pareiga buvo įspėti politikus apie vykstančius procesus ir pasiūlyti pataisas“, - sakė I. Šimonytė.

I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos banko pasiūlytų Vartojimo kredito įstatymo pataisų esminė nuostata buvo pareiga kredito davėjui įsitikinti, kad klientas sugebės grąžinti paskolą.

„Tai buvo principinė nuostata“, - teisme sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, buvo galima jausti spaudimą, kad siūlomos pataisos nebūtų patvirtintos ir griežtesnė greituosius kreditus reglamentuojanti tvarka nebūtų įteisinta. Tačiau kartu, pabrėžė I. Šimonytė, buvo ir raginimų sugriežtinti vartojimo kreditų kontrolę.

I. Šimonytė tvirtino, kad su korupcijos byloje figūruojančiu „MG Baltic“ koncernu jai nebuvo tekę susidurti.

Kartu, tvirtino I. Šimonytė, ji negalinti vertinti, ar Lietuvos liberalų sąjūdis turėjo interesų dėl Vartojimo kreditų įstatymo pataisų.

„Nebuvau, nesu ir neturiu galimybių sužinoti, kas vyko ir kas vyksta liberalų frakcijos viduje“, - sakė parlamentarė.

Vienas kaltinamųjų byloje, buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, įtariamas, kad tuometiniam parlamentarui Šarūnui Gustainiui perdavė Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir siekė, kad pakeitimai būtų priimti.

Prieš posėdį teisme I. Šimonytė socialiniame tinkle rašė, kad greitųjų kreditų verslas pasižymėjo greita grąža, todėl, svarstė ji, tai galėjo būti priežastis, kodėl problemos dėl skolinimosi nebuvo aptariamos viešumoje ar Seime.

„Greitųjų kreditų biznis pasižymėjo itin didele grąža. Ta didelė grąža leido būti vienais didžiausių reklamos užsakovų. Gal tai ir buvo priežastis, kodėl problemos dėl greitųjų kreditų plėtros praktiškai nebuvo viešumoje, nebuvo ir informacijos apie Seime įstrigusius sprendimus. Daugiau buvo gana beprasmiškos mano ir kokio nors rinkos atstovo diskusijos, ar gerai mokytojai pirkti bliuzelę (palaidinė.-ELTA) arugsėjo pirmajai už greitąjį kreditą.

Kai jau darbo grupė savo darbą pagaliau baigė, projektą tarsi šėtonas apsėdo. Patekęs į darbotvarkę, jis paslaptingai iš jos dingdavo. Vėl patekęs, dingdavo vėl. Pataisos dygo kaip grybai po lietaus. Už greitųjų kreditų bendrovių atsakomybės tikrinti skolininkų mokumą sumažinimą buvo kautasi iki paskutinio kraujo lašo (džiaugiuosi, kad nesėkmingai, nes čia ir buvo esmių esmė). Dabar jau daugiau žinome apie tai, kodėl ir kaip tai vyko. Bet nepavyko. Ir tai svarbiausia“, - fesbuke rašė I. Šimonytė.

I.Šimonytė: greitųjų kreditų bendrovės darė įtaką politikams

I. Šimonytės teigimu, verslo grupės padarė didelę įtaką įstatymų leidėjams, kad Lietuvoje siautęs greitųjų kreditų vajus galėtų tapti realybe.

„Labai sunku buvo nejausti tos verslo įtakos, kadangi žmonės, kurie tame versle sukosi arba tam verslui atstovavo, aktyviai ir, sakyčiau, aršiai dalyvavo diskusijose ir darbo grupėse. Tikrai aršiai kritikuodavo Lietuvos banko poziciją ir statistiką“, - komentavo I. Šimonytė.

Pasak jos, Lietuvos banko pataisos, turėjusios apriboti skolinimą, ilgai užsigulėdavo stalčiuose, svarstymai būdavo nukeliami.

„Projektas labai sunkiai skynėsi kelią ir į darbo grupę, ir iš darbo grupės į Seimo posėdžius svarstymams, priėmimams, dingdavo iš darbotvarkės“, - sakė I. Šimonytė.

Seimo narė sakė neturinti informacijos, kas galėjo daryti šią įtaką politikams ir kurie politikai buvo įtraukti.

„Kas ir per ką tą savo įtaką sugebėjo įgyvendinti, aš čia tikrai galiu tik spekuliuoti, o spekuliuoti nenoriu“, - teigė I. Šimonytė.

I.Šimonytės teigimu, Lietuvos banko siūlomos Vartojimo kreditų Įstatymo pataisos buvo nepatogios, nes pagal jas būtų sumažėjusios galimybės skolinti, būtų griežčiau vertinama rizika. Prisimindama situaciją, I. Šimonytė komentavo, kad verslas buvo suinteresuotas skolinti kuo daugiau, neatsižvelgdamas į riziką. Į tai buvo įtrauktos kreditų, reklamos bendrovės.

„Šita rinka, šitos bendrovės bendrai buvo, jeigu neklystu, trečias reklamos užsakovas šalia farmacininkų ir prekybos tinklų. Tikrai labai labai rimti reklamos užsakovai. Kam tos reklamos kliuvo, kiek konkrečiai kliuvo „MG Baltic“, aš nežinau, bet tą ryšį turbūt galima pamatyti. Nes jeigu tai yra didelis reklamos užsakovas, tai norėti reklamos užsakovui padėti, kad jo pajamos toliau nesumažėtų ir jis toliau užsakytų daugiau reklamos, matyt, yra ir šito verslo interesas“, - sakė I. Šimonytė.

I.Šimonytė akcentavo, kad tuo metu situacija buvo labai sudėtinga, augo nekontroliuojami įsiskolinimai.

„Labai smarkiai augo pradelsti mokėjimai. Daug kas, tie patys kredito davėjai sakė, kad nėra čia tų pradelstų mokėjimų, rodydavo mums savo statistiką, nors mes gerai žinojome, kaip ta statistika yra padaroma, tai yra pratęsiant grąžinimo laikotarpį ir už tą laikotarpį skaičiuojant papildomas palūkanas. Žmonės imdavo kreditą, kad atiduotų kitą kreditą ir taip įsisukdavo į mirtiną skolų ratą. Jauni žmonės, kurie neturėdavo jokių pajamų, imdavo kreditus, nes galėdavo juos gauti. Taip atrodė kreditingumo vertinimas iki įstatymo pataisų“, - teigė I. Šimonytė.

Kai kuriais atvejais, pasak politikės, toks neatsakingas skolinimas turėdavo ir tragiškų pasekmių.

„Vėliau atsitikdavo tokių tragedijų, kad žmonės nusižudydavo, tada jų tėvai kreipdavosi į Lietuvos banką ir sakydavo: darykit kažką, nes mes tų vaikų nebegalime sugrąžinti, bet kažką reikia daryti“, - prisiminė I. Šimonytė.

Vienas kaltinamųjų byloje, buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, įtariamas, kad tuometiniam parlamentarui Šarūnui Gustainiui perdavė Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir siekė, kad pakeitimai būtų priimti.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (31)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KAINA: Lietuvos pieno perdirbimo įmonės spalį už natūralų pieną stambiesiems šalies pieno ūkiams mokėjo artimą europiniam vidurkiui supirkimo kainą – 329,6 euro už toną, arba 5,3 proc. daugiau nei rugsėjį.
  • PANAIKINO: Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 13 įmonių panaikino leidimus verstis prekyba nefasuotais naftos produktais, nes jos neįvykdė privalomo įpareigojimo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai laidavimo ar garantijos dokumentą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Kaip manote, ar šalyje dygstantys žali kryžiai išgelbės ūkininkus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau pasipuošėte namus šventėms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +8 C

+5 +8 C

 

+5 +6 C

+8 +10 C

+7 +10 C

 

 +8 +10 C

0-5 m/s

0-4 m/s

 

0-4 m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.1034 PLN - 4.2785
RUB - 70.3938 CHF - 1.0924
GBP - 0.8566 NOK - 10.0345