Lietuvoje įvedus eurą ir šaliai patekus į Bankų sąjungą, valstybės bankinės sistemos laukia daugybė naujovių. Bene svarbiausia jų - kilus bėdai kredito įstaigos bus gelbėjamos nebe mokesčių mokėtojų pinigais, o lėšomis fondo, kuris bus sudaromas iš bankų įnašų.
Pasak S.Kropo, įstojus į euro zoną visiems Lietuvos bankams atsivėrė galimybė naudotis Frankfurte (Vokietija) įsikūrusio Europos centrinio banko (ECB) ištekliais likvidumui užtikrinti. Iki šiol tam tikrą privilegiją turėjo skandinaviški bankai, galėję gauti pinigų iš pagrindinių bankų Šiaurės šalyse. Mažesnieji tokios galimybės neturėjo.
„Vietiniai bankai galės disponuoti ECB pinigais, kaip tai daro skandinaviški bankai su pagrindiniais bankais, todėl konkurencija neabejotinai išaugs“, - akcentavo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Kritiniais atvejais bankus gelbės jau ne mokesčių mokėtojai.
„Padidėjęs stabilumas reiškia, kad mūsų bankininkystės sistemoje bus taikomi bankų gelbėjimo fondai - tai bus daroma ne viešųjų pinigų, o bankų įnašų sąskaita“, - tvirtino S.Kropas.
Bankininko teigimu, bus pradėtas kurti specialus visos Bankų sąjungos fondas. Jį sudarysiančių Bankų sąjungoje veikiančių kredito įstaigų įnašų dydis kol kas dar nėra galutinai nutartas. Tačiau spėjama, kad net ir didžiųjų bankų įnašai tesieks po kelis šimtus tūkstančių eurų per metus.
„Bankų sąjungoje formuojamas centralizuotas indėlių draudimo fondas, per 10 metų jis bus suformuotas ir būtent iš jo bus finansuojami bet kurios kredito įstaigos, esančios Bankų sąjungoje, praradimai“, - informavo S.Kropas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“