7 nuotr.Tiek mūsų šalies santykiai su Rytų kaimynais - Rusija ir Baltarusija, tiek šių šalių tarpusavio bendravimas nuolat kėlė nemažai diskusijų. Būtent todėl ypač įdomu, kuria kryptimi Lietuvos ir Baltarusijos bei Baltarusijos ir Rusijos bendravimas ir bendradarbiavimas pasisuks dabar, kai baltarusiai rusišką naftą iškeitė į norvegišką ir gabenasi ją per Lietuvos teritoriją.
Didelės premijos
Iškart po Naujųjų metų Maskva apribojo naftos „Urals“ tiekimą Baltarusijos Novopolocko naftos perdirbimo įmonei. Tai įvyko šalims nesutarus dėl žaliavos kainos. Esmė: Minskas reikalauja panaikinti už be muitų tiektą naftą mokėtas premijas, kadangi po mokestinių reformų Rusijoje žaliava pabrango. Iki šalių konflikto premijos dydis siekė 10 JAV dolerių (9 eurai) už toną.
Reaguodamas į susidariusią situaciją, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka susitikimo su naftos komplekso vadovais metu davė aiškų nurodymą užtikrinti skubų naftos tiekimą iš alternatyvių šaltinių. Pirmiausia tam turėjo būti panaudoti baltarusiams prieinami Baltijos jūros uostai ir naftotiekis „Družba“ („Draugystė“).
„Jeigu dviem žodžiais, kodėl nesusitarėme su Rusijos prezidentu dėl naftos, tai todėl, kad Rusija nori, jog mes jų naftą pirktume didesnėmis negu pasaulinės kainomis. Kur tai matyta? Todėl aš ir atsisakiau tokios naftos. Ir tiesiai pareiškiu, kad jeigu Rusija netieks naftos pasaulinėmis kainomis, mes jos rasime kitoje vietoje. Ką mes ir darome. Ir jau radome“, - pabrėžė A.Lukašenka.
Ieško alternatyvų
Šį kartą kaimyninė šalis tikrai skubiai rado naują tiekėją. Sausio 20 d. „Belneftechim“ pranešė, kad „Baltarusijos naftos įmonė“ įsigijo partiją norvegiškos „Johan Sverdrup“ naftos - apie 80 tūkst. tonų. Ji sausio 22 d. turėjo pasiekti Klaipėdos uostą, o vėliau perpylus į cisternas, geležinkeliu pristatyta į kaimyninės šalies perdirbimo įmonę.
AB „Klaipėdos naftos“ atstovė Orinta Barkauskaitė žiniasklaidai patvirtino, kad jie gavo Baltarusijos naftos produktų eksporto monopolininko „Baltarusijos naftos kompanija“ užklausą dėl naftos tiekimo. Klaipėdiečių teigimu, jie gali perkrauti iki 3 mln. tonų naftos per metus. Palyginimui, praėjusiais metais iš Rusijos kaimyninė šalis importavo 18 mln. tonų naftos.
Preliminariais neįvardinto šaltinio iš uosto skaičiavimais, naftos transportavimas į Novopolocko perdirbimo įmonę geležinkeliu Baltarusijai kainuos gerokai daugiau, negu to paties kiekio importas naftotiekiu, praneša „Reuters“. Atplukdytas kiekis į Baltarusiją geležinkeliais turėtų būti pervežtas per dvi savaites.
Baltarusijos ambasada „Vakaro žinioms“ patvirtino, kad toliau ieškoma alternatyvų rusiškai naftai. Apie 40 proc. naftos žaliavos planuojama importuoti iš Rusijos, apie 30 proc. jos tikimasi įsivežti per Ukrainą, likę 30 proc. turėtų būti tiekiami per Baltijos šalis.
Mums esama padėtimi reikia pasinaudoti
Energetikas, finansininkas ir Seimo narys Virgilijus Poderys dabartinėje situacijoje įžvelgė daug pozityvių ir Lietuvai naudingų momentų.
„Pirmiausia reikia įvertinti tai, kad ji labai palanki verslo įmonėms. Nuolat baltarusius informuodavome apie tai, kad pasirengę su jais bendradarbiauti. Tiksliau, bendradarbiavimas vyko ir iki šiol, tačiau dabar jis dar labiau išsiplėtė. Vėl įtraukiamas uostas, „Klaipėdos nafta“, „Lietuvos geležinkeliai“. Lietuvai tai naudinga ir ekonomiškai, ir geopolitiškai. Be to, tai proga pagerinti santykius su Baltarusija“, - sakė politikas.
Kitas svarbus veiksnys, į kurį parlamentaras atkreipė dėmesį, buvo saugumas.
„Ne paslaptis, kad Baltarusija artimai susijusi su Rusija ir bent iki šiol laikė ją svarbiausia savo partnere. Tokie kaip šis šalių nesutarimai leidžia gerinti Baltarusijos ir Vakarų valstybių santykius, parodyti jiems, kad žaliavų tiekimą galima užsitikrinti ne tik iš Rytų, bet ir iš Vakarų. Baltarusijai galimai tolstant nuo Rusijos formuojama patikimesnė ir saugesnė mūsų kaimynystė“, - pastebėjo pašnekovas.
Visgi jis pabrėžė, kad nereikėtų verslo ir bendradarbiavimo klausimų per daug kietai sieti su Astravo atomine elektrine.
„Tai yra rusiškas projektas, kuriuo Baltarusiją buvo bandoma pririšti prie Rusijos. Padėdami kaimynams apsirūpinti resursais ar žaliavomis iš kitų šaltinių, mes padedame jiems atsipalaiduoti nuo tokių ryšių“, - akcentavo Seimo narys.
Pasak jo, netgi jei dabartinis šalių nesutarimas bus dar vienas vienkartinis ir niekur toliau nevedantis atvejis, Lietuvai juo būtina pasinaudoti.
„Labai tikėtina, kad Rusijai sumažinus kainas baltarusiai vėl pirks naftą iš jų. Kita vertus, turime puikią progą parodyti baltarusiams, kad ne tik norime, bet ir esame pasirengę palaikyti su jais draugiškus santykius, mažinti šalies priklausomybę nuo rusiškų žaliavų bei kartu vykdyti abiem valstybėms naudingus verslo projektus“, - situaciją apibendrino V.Poderys.
