2 nuotr.Žemės ūkio ministerija informuoja, kad Lietuvos pieno gamintojai, visoje ES labiausiai nukentėję nuo Rusijos embargo ir perprodukcijos, gaus išskirtinio dydžio ES paramą - beveik 13,3 mln. eurų. Žemdirbiai tuo ne itin džiaugiasi, nes, pasak jų, nuostoliai - keliskart didesni. Tačiau vis tiek yra iš dalies patenkinti, nes nesitikėjo ir to.
„Pirmadienį Briuselyje vykusiame Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje Lietuva pagaliau gavo tai, ko taip ilgai ir atkakliai siekė. Įvertinusi kritinę situaciją mūsų šalies pieno sektoriuje, smulkių ūkių padėtį ir dėl Rusijos embargo patirtus didžiulius nuostolius, Europos Komisija Lietuvos pieno gamintojams palaikyti skyrė didžiausią galimą sumą - beveik 13,3 mln. eurų. Estija gavo 8 mln. eurų, Latvija - 9,7 mln. eurų paramą savo pieno gamintojams. Iš viso ES šalių narių pieno gamintojams skirtas 350 mln. eurų finansinis vokas“, - vakar pranešė Žemės ūkio ministerija.
Pernai Lietuvai skirta 12,64 mln. eurų iš 420 mln. eurų finansinio voko.
„Palyginti su 2015 metais, mes dabar gavome net 26 proc. didesnę paramą. Trumpai tariant, mažesniame voke - Lietuvai daugiau pinigų. Ypač svarbu tai, kad mums suteikta galimybė savo pieno gamintojus paremti ir nacionalinėmis lėšomis. Džiaugiuosi, kad, praėjusią savaitę asmeniškai susitikus su Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Filu Hoganu (Phil Hogan) dėl paramos mūsų pieno gamintojams, šiandien sulaukėme tokio didelio ir svarbaus Lietuvos palaikymo“, - sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas akcentavo, kad bet kokia parama yra gerai, tačiau neslėpė, jog tikėjosi jos gerokai didesnės.
„Nesuprantu pasakymo, kad tai didžiausia galima parama. Pirmą kartą tai girdžiu. Pernai pieno gamintojai dėl Rusijos embargo ir žaliavos perprodukcijos panaikinus kvotas patyrė 75 mln. eurų nuostolį. Valstybė ir Europos Komisija kartu sudėjus, kiek pamenu, kompensavo apie 42 mln. eurų. Šiemet nuostoliai bus dar didesni, nes smarkiai sumažėjo pieno supirkimo kainos, o Europos Komisija skirs 13 mln. eurų, dar tiek pat gali skirti valstybė. Vis tiek nuostoliai išliks. Tačiau kadangi vienu metu paramos visai nesitikėjome, galiu vertinti tik taip: geriau negu nieko. Iš esmės tai vertinu kaip gerą naujieną, nes pavasariniai F.Hogano pasisakymai nieko gero nežadėjo“, - sakė B.Markauskas.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas tikisi, kad valstybė prie Europos Komisijos paramos pridės ir savo dalį, juo labiau kad dėl to nereikės perskirstyti šalies biudžeto. Pavyzdžiui, pernai valstybės parama buvo skirta iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų: ji savo prižiūrimoje srityje kelias eilutes „apkarpė“ ir taip sutaupė. B.Markauskas akcentavo ir tai, kad Europos Komisija kompensacijas skiria ne tik nuostolių dėl Rusijos embargo, bet ir nuostolių dėl pieno kvotų panaikinimo patyrusiems gamintojams.
„Europos Komisija žada ES pieno gamintojams išdalinti ir dar 150 mln. eurų, kad būtų sumažinta pieno gamyba. Čia irgi konkretus žingsnis, tačiau neaišku, kiek tai bus naudinga mūsų šaliai. Nes Lietuva, lyginant su senosiomis ES šalimis, gamybos nepadidino. Todėl manome, kad bus išdalinta tų šalių, kuriose gamyba smarkiai padidėjo, ūkininkams: kad mažiau gamintų arba visai pasitrauktų iš gamybos“, - paaiškino B.Markauskas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
