Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad, nepaisant to, jog tik įvedus eurą Lietuvos gyventojų parama Europos valiutai buvo didelė, pastaruoju metu ji sumažėjo, nes eurą žmonės sieja su kainų augimu.
LB nurodo, kad, nors euro įvedimas buvo susijęs ir su tam tikromis išlaidomis, nauda gerokai viršija sąnaudas. Lietuvos banko teigimu, vien dėl atpigusio skolinimo valstybė per penkerius metus sutaupė 334 mln. eurų.
LB ekonomistų vertinimu, šalies BVP dėl euro įvedimo kasmet auga po 0,4-0,6 proc. punkto sparčiau nei tuo atveju, jei euras nebūtų įvestas. Euras šalies eksportą, pasak ekonomistų, kasmet kilsteli bent 200-350 mln. eurų.
Kaip sakė V. Vasiliauskas, gyventojų parama eurui yra nepastovi. Anot jo, 2015 metais, tik įvedus, euforija buvo didelė – eurą teigiamai vertino apie 55 proc. gyventojų. Laikui bėgant, ji sumažėjo ir šiais metais siekė 49 proc.
„Pagrindinė priežastis, kodėl tai įvyko – euro susiejimas su kainų augimu“, – sakė jis.
Kaip rodo LB tyrimas, gyventojų manymu, kartu su euru padidėjo skurdas ir atskirtis.
Kainos Lietuvoje vis dar vejasi euro zonos vidurkį – šiuo metu jos sudaro 60 proc. bendrosios pinigų sąjungos vidurkio. Anot V. Vasiliausko, akivaizdžiai išsiskiria paslaugų kainų augimas. Pasak jo, po euro įvedimo labiausiai brango tos prekės ir paslaugos, kurių reikšmingą sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis – restoranų, kavinių, kirpyklų, poilsio ir kultūros įstaigų paslaugos. Šios paslaugos per penkerius metus pabrango daugiau nei 20 proc.
„Sakyčiau, kad kainas augina ne pats euro įvedimas, o globalūs veiksniai, auganti ekonomika“, – galimas priežastis komentavo LB valdybos pirmininkas.
„Minimalaus ir vidutinio atlyginimų kilimas taip pat prisidėjo prie prekių ir paslaugų kainų augimo“, – pridūrė jis.
Pasak V. Vasiliausko, kylant kainoms, algos ir socialinės išmokos augo gerokai sparčiau. Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ per penkerius metus padidėjo 50 proc. – nuo 550 iki 830 eurų, o vidutinė pensija – 40 proc., t. y. atitinkamai 5 ir 4 kartus sparčiau, nei vidutiniškai kilo kainos.
Pasak LB, taip pat gerokai padidėjo prekių, kurioms valdžios sprendimu nustatomi akcizai, kainos. Pavyzdžiui, alkoholiniai gėrimai ir tabakas per minėtą laikotarpį pabrango 26 proc. Pagrindinių maisto prekių kainos kilo nuosaikiau: duona, mėsos ir pieno produktai minėtu laikotarpiu pabrango mažiau nei 10 proc.
LB valdybos pirmininko teigimu, tyrimai rodo, kad gyventojai per penkerius metus priprato prie naujus valiutos. „Mūsų tyrimai rodo, kad tiek prie banknotų, tiek prie monetų pripratimas yra įvykęs. 9 iš 10 respondentų nemato problemų dėl eurų banknotų identifikavimo. 7 iš 10 nemato problemų dėl monetų“, – teigė jis.
Pasiteiravus apie tai, kokį euro poveikį V. Vasiliauskas prognozuoja artimiausius penkerius metus, jis pripažino, kad, laikui bėgant, teigiamas euro poveikis mažės.
„Pradžioje, vidutiniu laikotarpiu (...) teigiamas euro poveikis buvo didžiausias, bet laikui bėgant jis mažėja. Tokią prielaidą mes darėme remdamiesi anksčiau eurą įsivedusių valstybių pavyzdžiais ir manome, kad ta prielaida pasitvirtina“, – tikino jis.