Iš rinkos išimta dalis pieno produktųnuotraukos (7)

2019 lapkričio mėn. 02 d. 09:05:55 Perskaitė 2747

Penkios šalies įmonės, kurios gamindamos pieno produkciją naudojo žaliavinį pieną iš Alytaus gaisro paveiktų teritorijų VMVT buvo įpareigotos produkciją išimti iš rinkos.

 

Nurodyta surinkti 382 t pieno gaminių

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atliko detalų tyrimą apie žaliavinio pieno, supirkto Alytaus gaisro paveiktoje teritorijoje, išplatinimą. Nustatyta, kad šį pieną kaip žaliavą savo produkcijoje panaudojo 5 įmonės: UAB „Rokiškio sūris“, UAB „Rokiškio pienas“, UAB „Varėnos pienelis“, UAB „Rivona“ ir UAB „Marijampolės pieno konservai“. „Nors šių įmonių produkcijoje kenksmingų medžiagų turimais laboratorinių tyrimų duomenimis nustatyta nebuvo, tačiau, vadovaujantis atsargumo principu, prevencijos tikslais įmonėms nurodyta neprekiauti produkcija, kurios gamyboje bent iš dalies galėjo būti panaudotas žaliavinis pienas iš gaisro paveiktų teritorijų“, - informuoja VMVT.

Tarnyba informuoja, kad iš rinkos nurodyta surinkti 382 t pieno gaminių, iš viso įmonės pagamino apie 1 tūkst. tonų įvairios produkcijos, kurios didžioji dalis, apie 70 proc., sulaikyta įmonių produkcijos sandėliuose ir į rinką nepateko. Produktų sąrašą galima rasti VMVT interneto svetainėje. „Tarnybos turimais duomenimis, pieno produktai yra saugūs, todėl jokio neigiamo poveikio vartotojų sveikatai jie negali turėti. Tačiau jei vartotojai abejoja įsigytų produktų sauga ar kokybe, jie gali juos grąžinti į prekybos vietas. Kaip jau minėjome, produktų sąrašą galima rasti VMVT interneto svetainėje“, - akcentavo VMVT.

Tarnyba jau anksčiau pranešė, kad Alytaus rajone iš gaisro paveiktų teritorijų buvo paimti žaliavinio pieno mėginiai. Kai kur dioksinų suma net 8 kartus viršijo leistiną koncentraciją.

Perteklinis apsidraudimas

UAB „Rokiškio pieno gamyba direktorius Dalius Trumpa „Vakaro žinioms“ teigė, kad pieno produktus (pienas, kefyras, jogurtas) išima tik iš rinkos, sandėliuose esantis pienas bus saugomas, kol VMVT įsitikins, kad produktas yra saugus ir kokybiškas. „Mes į rinką pateikėme tik vienos dienos gamybos produktus, t.y. 400 kg pieno, tai pienas, primelžtas Alytaus gaisro zonoje, - kalbėjo
D.Trumpa. - Manau, tai yra perteklinis apsidraudimas. Mūsų įmonė pagal savo procedūras į rinką išleidžia tik saugų produktą. Mes darėme tyrimus, kuriuos priklauso daryti pagal savikontrolę ir jie visi yra normalūs. Gaminant produktus visas pienas iš Alytaus prasiskiedė 100 kartų. Gaminiai iš tokio pieno yra saugūs.“

Pasak D.Trumpos, apie kompensacijas dėl nuostolių niekas nekalba ir pati įmonė dėl to niekur nesikreipė, neaišku, ir kokie bus nuostoliai. „Nuo spalio 30-osios ryto nuo prekybos lentynų visi produktai, kuriuos reikėjo išimti, jau paimti. Produktai, kurie lentynose, pagaminti nenaudojant pieno iš Alytaus zonos“, - sakė jis. Paklaustas, ką daryti pirkėjams, kurie pirko galimai užterštą pieną, D.Trumpa tikino, jog pirkėjui pageidaujant įsigytas pieno produktas bus pakeistas į tokį patį produktą, tik kitos dienos gamybos, kur nebuvo panaudotas pienas iš rizikos zonos.

Valdžia aiškinasi toliau

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete aiškinantis civilinės saugos spragas, po Alytuje kilusio gaisro, užvirė aštrios diskusijos. Politikų pasipiktinimą sukėlė vidaus reikalų viceministro Česlovo Murmos pasiteisinimai, kodėl kilus gaisrui nebuvo skelbiama ekstremali padėtis šalyje.

NSGK narys Vytautas Bakas teigė, kad tam pagrindo buvo, nes įstatymai tokią galimybę numato. Todėl, teigė jis, už šią spragą atsakomybę turėtų prisiimti šiuos reikalus kuruojantis viceministras Č.Murma.

Tuo metu šis raginimų prisiimti atsakomybę kratėsi, nes gaisro metu nebuvo Lietuvoje.

„Tomis dienomis aš nepatarinėjau ministrei, aš buvau išvykęs į Interpolo asamblėją ir grįžau tik 22 dieną, neturėjau jokio ryšio ir informacijos apie tai, kas vyksta čia. Aš ją gavau tada, kada gavau“, - kalbėjo Č.Murma.

„Jūs turėjote būti Alytuje“, - reaguodamas į viceministro atsakymą sakė konservatorius Laurynas Kasčiūnas, primindamas, kad Č.Murma yra Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sudėtyje. Tačiau viceministras teigė, kad apskritai kurį laiką apie gaisrą nežinojo nieko.

Viceministro stojo ginti ministrė Rita Tamašunienė. Pasak jos, dalyvavimas konferencijoje yra pateisinama priežastis, nes tai buvo Lietuvai svarbi konferencija.

O štai Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas prašė ugniagesiams skirti papildomus 17,3 mln. eurų, kad būtų užtikrintas ugniagesių bei visuomenės saugumas. Norėdamas, kad komiteto nariai geriau suvoktų ugniagesių situaciją ir darbo specifiką, ugniagesių atstovas į posėdžio salę atnešė maišą su Alytaus gaisrą gesinusių ugniagesių apranga.

„Dabar tik atėjęs ugniagesys gauna kiek per 500 eurų. Vyriausybė viešai įsipareigojusi vykdyti programą „1000“ lygiai taip pat kaip policininkams, tačiau netgi skyrus šią sumą, ugniagesių uždarbis (neto darbo užmokestis - aut. past.) nesiektų 850 eurų“, - sakė S.Džiautas.

Ugniagesių profesinės sąjungos vadovas savo pasisakymo pabaigoje kaip savotišką pareiškimą komiteto nariams įteikė maišą, kuriame buvo įdėta stipraus degančių padangų kvapo persmelkta Alytaus gaisrą gesinusių ugniagesių uniforma.

„Aš norėčiau palikti jums daiktinį įrodymą, kurį atvežiau iš Alytaus, ir pasakyti, kad viskas jūsų rankose. Čia yra apranga, aš jos neatidarinėsiu, nes yra stiprus kvapas, bet kai Seimo nariai norės pasižiūrėti, kas tai yra, atidarykite šį maišą“, - įteikdamas stiprų kvapą skleidžiantį maišą, pareiškė ugniagesių atstovas. Toks poelgis sulaukė komiteto posėdyje dalyvavusių asmenų nepritarimo, todėl maišas profsąjungos vadovui netrukus buvo grąžintas.

Situaciją komentuoja Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Prof. Julius KALIBATAS:

Dioksinai yra gerai žinomi kancerogenai, kurie susidaro degant tokiems produktams (padangos), kokie buvo Alytaus gaisre. Blogiausia, kad dioksinai gana ilgai pasilieka organizme. Vėžinių susirgimų rizika yra gana didelė. Gali keisti net tam tikrą genetinę medžiagą. Tai vienas iš pačių piktibyškiausių nuodų. Be abejonės, su žole dioksinai labai lengvai patenka į gyvūnų organizmą, jeigu jau randama piene - tai yra labai blogai. Reikia vengti, kad, gink Dieve, jų nepatektų į mūsų organizmą.

O aiškinimai, kad tik 400 litrų užkrėsto pieno, kuris sumaišytas su dideliais kiekiais, nedarys žalos organizmui... Žinote, bet kokį nuodą praskiedus milijonus kartų tuo momentu žalos nepadarys. Tačiau reikalas tas, kad gali akumuliuotis organizme, vartojant ilgesnį laiką. Tada organizme koncentracija susidarys tokia, kuri tikrai pakenks. Kancerogeninis poveikis gali pasireikšti ir po 5-7 metų.

Nežinome, kodėl atsirado vienas kitas vėžys, o kažkada buvo pradėta nuodytis, kancerogenai mažais kiekiais patekdavo į organizmą. Pasiekus kritinę ribą, pasireiškia piktybiniai procesai. Kai kas mano, kad čia (išėmimas galimai užkrėsto pieno iš rinkos, - aut. past.) perteklinė priemonė, bet vis dėlto geriau apsisaugoti, nors ekonomiškai tai nėra naudinga. Žmogaus sveikata ir gyvybė yra prioritetas. Pavojingiausia tokios medžiagos yra vaikams ir nėščioms moterims.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net