respublika.lt
 

Masinis sportas liko interesų užribyjenuotraukos (2)

2019 spalio mėn. 14 d. 07:02:30
Gediminas JAKAVONIS

Mums vis primenama, kad reikia gyventi sveikai, atsisakyti žalingų įpročių, sportuoti. Tačiau, girdėdami tokius valdžios raginimus, visuomenininkai mato ką kita: masinio sporto finansavimas vis labiau mąžta.

×
nuotr. 12 nuotr.
Redakcijos archyvo nuotr.

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis VASILIAUSKAS, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algirdas RASLANAS, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ viceprezidentas Algimantas JUCEVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Šiandien kalbėsime apie asociaciją „Sportas visiems“, kuri padėjo pagrindus masiniam sportui, į jį įtraukė daug žmonių. Neseniai vyko „Ūlos maratonas“. Dar sovietmečiu pradėtas renginys vykdavo kiekvienais metais, tačiau paskutiniu metu nėra į ką kreiptis pagalbos. Atrodo, kad aukščiau sėdintiems nelabai kas ir rūpi. Sporto departamentas panaikintas, panaikintas olimpinis rengimo centras, o prie Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimo prisidėjo žodis „sporto“. Kas man galėtų paaiškinti, kas šiuo metu vyksta?

A.VASILIAUSKAS: Iš tikrųjų esate teisus, to chaoso dabar tikrai yra. Galime manyti, kad kiekviena reforma paliečia žymiai daugiau žmonių nei turėtų paliesti. Apmaudu, kad tai vyksta sporte. Galėjome pasidžiaugti sportiniais rezultatais, masinių renginių gausa. Pastaruoju metu, neturint jokios naujos strategijos, neturint jokių veiklos planų, atmetama tai, kas buvo kuriama dešimtmečiais. Šiandien daug kalbama apie „Snaigės“ žygį, apie maratonus ir pan., bet mes tų renginių turime daug daugiau. Mes turime asocijuotų narių, kurie ruošia renginius, suburiančius tūkstančius žmonių, pavyzdžiui, plaukimo maratonas Plateliuose, „Gimnastiada“ ir pan. Kiekviena asociacija turi savo masinius renginius, pasižyminčius fiziniu aktyvumu. Dabar to nebėra. Neramu žiūrint į tai, kaip dabar yra skirstomos lėšos. Kaip jau minėjau, neturime jokių naujos strategijos dokumentų. Šiandien pinigai yra dalijami uždarosioms akcinėms bendrovėms, darželiams, švietimo institucijoms. Dabar apie 50 proc. lėšų pasiima mokyklos, kurios ir taip gauna pinigų iš biudžeto. Nesu nei prieš vaikus, nei prieš švietimo sistemą, bet juk veiklos programoje yra numatytos tos veiklos ir jos iš biudžeto yra finansuojamos.

Klausantis gražių premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymų apie sportinio aktyvumo didinimą, apie žmonių sergamumą, turėjome viltį, kad pačios didžiausios organizacijos, apimančios didžiausią fizinio aktyvumo veiklos dalį, nebus nuskriaustos. Iš visų organizacijų tik trys gavo finansavimą. Po Vyriausybės posėdžio lyg ir gavome pažadus, kad ši veikla iš dalies bus peržiūrėta. Keista yra ir tai, kad šioje naujoje sistemoje mes negauname atsakymo į labai paprastus klausimus. Viskas yra taip padaryta, kad nėra žmonių, kurie už tai būtų tiesiogiai atsakingi. Kai nueini į Švietimo mainų ir paramos agentūrą, ten sako, kad už tai atsakinga ministerija. Kai nueini į ministeriją, sako, kad tuo rūpinasi agentūra. O kai paklausi abiejų kartu, tuomet sako, kad atsakingi ekspertai. Taip ir neaišku, kas surašo tuos skaičius, kokiu būdu yra vertinama. Galime pakalbėti ir apie Lietuvos sporto universitetą. Šiandien į fizinio parengimo specialybę neįstojo nė vienas žmogus, nes nėra numatyta valstybės apmokamų vietų. Reikėtų pripažinti, kad yra daug spragų. Jeigu taip bus toliau, nebus aiškios vizijos ir aiškios programos, tai sunku tikėtis, kad šalyje bus plėtojamas fizinis aktyvumas ir kad sporto reikalai gerės. Mes matome krepšinio, matome įvairių sporto šakų rezultatus. Pastebima, kad viskas daroma padrikai, nėra bendrų nuostatų, nėra bendros nuomonės, bendrų kriterijų, nėra finansavimo principų.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Algirdai, ilgai vadovavote Sporto departamentui, kuris šiuo metu jau nebeegzistuoja. Neseniai buvo pokalbis apie švietimą. Pašnekovai nesitiki, kad švietimo sistemoje kas nors pagerės, o dabar šiai ministerijai pridėjo dar ir sportą. Mano giliu įsitikinimu, sportu turi rūpintis atskira ministerija, nes sportas yra tai, kas mus jungia ir vienija.

A.RASLANAS:
Algis Vasiliauskas labai teisingai pastebėjo, kad sporto sistemoje gana daug chaotiškos veiklos. Mano akimis žiūrint, ši sistema valstybėje buvo viena stabiliausių dėl to, kad buvo aiškiai išdėlioti prioritetai ir principai, turėjome aiškią strategiją, buvo atsiskaitoma sporto bendruomenei. Daugiau ar mažiau visi žinojome, kokia kryptimi yra plėtojamas sportas, kaip jis toliau judės. Pirmas pavojaus signalas buvo krintantys mūsų sporto rezultatai. Didelio meistriškumo sistema šiuo metu yra išbalansuota, visas modelis yra išskaidytas. Buvo deklaruota, kad dabar bus atspindėta masinio sporto plėtra arba sveikatinančio sportinio aktyvumo plėtra ir tai galbūt per „Sportas visiems“ asociaciją daugiau guls ant tų 19 organizacijų bei ant savivaldos pečių. Algis labai gerai pastebėjo, kad mes turime ir vyriausybinį, ir nevyriausybinį sektorių. Vyriausybiniame sektoriuje turėjome sporto mokymo įstaigas - Švietimo ir mokslo ministerijos ir Sporto departamentą. Tai buvo nukreipta į meistriškumo plėtrą, buvo olimpinės pamainos sportininkų rengimas valstybės arba savivaldos pinigais. Olimpinis sporto centras buvo išlaikomas valstybės pinigais. Dar mes turime sporto gimnazijas, kurios taip pat išlaikomos nacionalinės valstybės pinigais. Šioje vietoje kyla klausimas - valstybė rengia sportininkus, bet federacijos tuo naudojasi ir komplektuoja rinktines. Kita dalis - nevyriausybinis sektorius ir masinio sporto plėtra. Tas sektorius plėtojamas per klubinę sistemą. Klubai yra registruoti savivaldoje. Akivaizdu, kad sporto strategijoje turi būti aiški politika, kokiu būdu bus įgyvendinama klubų plėtra, t.y. masinio sporto plėtojimas savivaldybėse su savivaldybės lėšomis ir valstybei remiant per Kūno kultūros ir sporto fondą. Jeigu mes 50 proc. fondo išmėtome deleguodami tai biudžetinėms organizacijoms, kurios gauna finansavimą, tai lėšų kiekis labai stipriai mažėja tam nevyriausybiniam sektoriui, kuris deleguotų lėšų neturi, o lėšas tiesiog susirenka. Pavyzdžiui, kai Vilniaus savivaldybė rengia konkursą, kuris, mano akimis žiūrint, yra labai efektyvus, tai dalis klubų gauna šiokią tokią paramą iš savivaldos. Dabar kyla klausimas, ar tai yra prioritetas pagal Vyriausybės programą? Šiam ketverių metų laikotarpiui tai nėra prioritetas. Vyriausybės programoje iš 10 punktų nėra nė vieno, nukreipto į sveikatinančio sportinio aktyvumo didinimą. Fizinis aktyvumas turėtų būti vienas iš aiškių strateginių klausimų.

Ta strategija, kurią Seimas buvo patvirtinęs 2011-2020 metų laikotarpiui, praktiškai yra neįvykdyta ir tampa aišku, kad niekas nerengia jos tęstinumo. Nėra valstybės raidos strategijos dalies, pavyzdžiui, iki 2032 m. Departamento strateginiai planai buvo žinybiniai, federacijos ir kitos organizacijos neturėjo galimybės jų vertinti. Vertindavo ir lėšas skirdavo Vyriausybė. Tai buvo kaip atramos taškas. Dabar kyla klausimas: Vyriausybė panaikino departamentą, funkcijas perdavė ministerijai pagal naujai priimtą Kūno kultūros ir sporto įstatymą. Kokiais dokumentais mes dabar vadovaujamės? Aš matau vienintelį būdą. Departamento strateginis planas baigėsi, ministerija neturi jokio kito strateginio dokumento bent jau dvejiems metams į priekį. Tada lieka sporto finansavimas per fondą. Bet kokiu principu tai vyksta? Vyksta chaotišku principu, viskas paleista, be jokio strateginio matymo, be jokio valdymo, visiškai nereaguojama į savivaldos lygmenį. Vienintelis pliusas, kad aukštas meistriškumas Vyriausybės lėšomis yra finansuojamas per federacijas. Tas yra užtikrinta ir vyksta visai neblogai.

Jeigu anksčiau „Sportas visiems“ iš 100 proc. gaudavo 8 proc. nuolatinės tokios paramos, tai 2008 m. Europos Komisijai priėmus „Sporto baltąją knygą“, ši situacija pasikeitė. Bet ji buvo pasikeitusi trumpą laiką. Atėjus krizei, vėl viskas susitraukė ir šis sektorius vėl yra paliktas likimo valiai. Jeigu Vyriausybė ar ministerija deklaruoja, kad jų politika yra „Sporto visiems“ plėtojimas, tada kaip tai atsispindi? Tai niekaip neatsispindi, nes tos plėtotės elementariai nėra, pinigai yra išleisti vėjais.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Algimantai, praėjusiais metais buvo gražus jūsų 75 metų jubiliejus, per visus tuos metus turėjote daug auklėtinių. Dabar, kiek man teko su jumis bendrauti pastaruoju metu, susidariau įspūdį, kad jūs tapote lyg ir nereikalingas. Niekam nereikalinga tampa tai, ką jūs visada darėte Sporto departamente. Kas atsitiko?

A.JUCEVIČIUS: Tenka apgailestauti, kad kai visos pertvarkos užsitęsia, nukenčia visuomenė, ypač tokios organizacijos, kurios organizuoja fizinio aktyvumo renginius. Mūsų paduotos paraiškos buvo įvertintos visiškai neigiamai, buvo pasakyta, jog tęstiniai renginiai yra nefinansuojami. Didesnio tęstinio renginio, kaip jau minėtas „Snaigės“ žygis, aš neįsivaizduoju. Prieš 50 metų jį pradėjome Kaune ir tik vėliau Vilniuje pratęsėme. Tarp kitko, tai yra respublikinis renginys, kurį vykdo įvairūs miestai ir rajonai. Tai yra fizinis aktyvumas gamtoje, kur žmogus daugiau pailsi. Pėsčiųjų žygiai tęsiasi ištisus metus, be pertraukos, todėl, manau, kad čia yra nesusikalbėjimas ir nesusipratimas, taip toliau tęstis negali. Negalima nurašyti tokių fizinio aktyvumo ir tęstinių renginių. Aš manau, kad tai turi būti labiausiai taisytina, kad neprarastumėm įdirbio.

G.JAKAVONIS:
Klausimas būtų toks - kodėl atsitinka tokie dalykai? Jau nuskambėjo teiginių, kad mažės sporto specialistų, ruošiančių mokinius mokyklose. Mes turime gerų pavyzdžių, kad rajonuose, centruose rengiamos naujos sporto aikštelės, bet sportuojančių žmonių ten nėra labai daug. Pinigus skirsto tie, kurie nelabai supranta, ką daro. Tęstiniai renginiai tampa nereikalingi...

A.VASILIAUSKAS: Sunku mūsų šalyje, kalbant apie fizinį aktyvumą, suderinti tuos veiksmus. Pradžioje nebuvo infrastruktūros, o dabar jau tenka pasidžiaugti. Žmonių lyg ir yra. Jei suvažiavo 1 tūkst. žmonių į finalines seniūnijų žaidynes, tai tas jų Sąjūdis Lietuvoje nėra visiškai palaidotas. Bet kiek galima viską daryti vien tik entuziastų ir savanorių pagalba. Žiūrint į tai, kas dabar vyksta, matyti visiškas chaosas. Antra vertus, yra kvalifikacijos stoka, o ekspertų atranka - paslaptis. Mano žiniomis, daug sporto specialistų kreipiasi į ministeriją, norėdami patalkinti dirbdami ekspertais, tačiau jų kandidatūros buvo atmestos. Aš niekaip nesuprantu, kodėl ekspertų grupėje atsidūrė valstybinių kontorų, sveikatos centrų darbuotojai arba vadovai. Dėl to šiandien sveikatos centrai arba valstybinės institucijos gavo lėšų. Aš niekaip nesuprantu, kodėl fizinio aktyvumo veikla yra išskaidyta į aktyvumą ir į renginius. Aišku vena, kad to imasi žmonės, neturintys jokios kūrybinės galios ir patirties. Negalima įsivaizduoti fizinio aktyvumo, kaip mankštos virtuvėje ar kur nors kitur. Fizinis aktyvumas pasireiškia per varžytuves, per galynėjimąsi, per dalyvavimą renginiuose, ne tik užimant pirmą ar antrą vietą. Žmonės nori pasitikrinti savo fizines galias, gebėjimus nesiekdami aukštų sportinių rezultatų. Kaip galima skirti pinigus organizacijoms, kurios neturi nuosavybės, o pinigai yra skiriami remontui. Kaip tada galima aiškinti, kad viskas yra teisėta, neskiriant lėšų toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios turi turtą ir kurių bazėse rikiuojasi savivaldos vaikai, tarp jų - ir keliantys sportinį meistriškumą. Kyla klausimas, kam reikėjo skirti 13,2 mln. Eur fiziniam aktyvumui, kad juos pasiliktų kitų metų veikloms? Kiti metai - kiti lapai. Tokie pastebėjimai iš pirmo žvilgsnio atrodo nesvarbūs, tačiau sukelia didelę sumaištį fizinio aktyvumo srityje. O ekspertų kvalifikacija yra mistinė.

G.JAKAVONIS: Kitais metais minėsime nepriklausomos valstybės trisdešimtmetį. O ką mes padarėme per šį laiką? Net nacionalinio stadiono nesugebėjome pasistatyti. Pykstame, kai žmonės sako, kad sovietmečiu bent buvo galima pasiskųsti, o kam skųstis šioje situacijoje matant visiškai suardytą sistemą? Kodėl taip nutiko?

A.RASLANAS:
Aš sporto raidą matau trimis etapais. 1918-1939 metais mes turėjome aiškų, savotišką modelį, kuris plėtojosi Antano Smetonos laikais. Vėliau sovietinis laikotarpis totaliai pakeitė sporto sistemos modelį. Nuo 1988 m. mes turime trečiąjį etapą. Nuo to laiko praėjo 30 metų. Kokius mes turime pasiekimus? Kalbant apie didelį meistriškumą, vienaip ar kitaip pavyko parengti tokias programas, kad visas parengimas vyko programiniu principu. Yra rengiamos programos, numatomos priemonės, dalyviai, atsakingi žmonės ir numatomas finansavimas. „Sportas visiems“ dalis buvo palikta likimo valiai. Galiu pasakyti, kad čia yra ir mano kaltės, kad kažkada nesupratau, buvo per mažai dialogų ir visuomeninės sklaidos. Kita dalis - infrastruktūra. Iš tiesų infrastruktūra plėtojasi pagal valstybės galimybes, bet sportas kartais padarydavo daugiau. Iki 1988 m. buvo pristatyta daug sporto bazių. Dalis jų iki 2000 m. yra renovuota tik iš dalies. Nuo 2002 m. pradėjo statyti ir naujesnes bazes. Jos buvo statomos pagal planą, kuris buvo patvirtintas Vyriausybės. Tačiau paskui Vyriausybės investicinė programa pakrypo kita linkme ir politikai pradėjo tampyti šią „paklodę“ darydami politinę įtaką. Dabar tas planas sugriuvo ir pastaruoju laikotarpiu mes matome, kad nebelieka aiškios strategijos, kur turi būti pastatytas koks nors objektas. Savivaldybės ėmėsi daugiau iniciatyvos, atsirado nemažai aikštelių ir tą reikia labai sveikinti. Pavyzdžiui, beveik visuose Ignalinos kaimuose yra įrengtos geros aikštelės. Iškyla kitas klausimas - demografinė situacija kerta per sporto objektus. Mes juos įrengiame, bet juose niekas nesportuoja, nes nebėra vaikų. Kaimuose nebeliko vaikų, uždaromos mokyklos, kurios buvo renovuotos, su sporto bazėmis, ten niekas nesportuoja. Grįžkime atgal ir pažiūrėkime, kokia yra valstybės reakcija į šią situaciją, kokia yra ministerijos reakcija į tai, ką mes toliau darysime su tais sporto objektais. Buvo gera mintis fondo biudžete padidinti finansinę dalį sporto klubų ir „Sportas visiems“ plėtrai, kad tose vietose galėtų vykti įvairios sporto priemonės, būtų įtraukta bendruomenė, ką A. Jucevičius visą laiką darė. Jis į šitą veiklą įtraukė šeimas ir bendruomenes. Tik šitos veiklos dabar gali mus sustiprinti ir tai gali padaryti tik „Sportas visiems“. Neliko mokyklų ir vaikų, bet bendruomenės dar liko gyvos.

Noriu pasakyti, kad aš peržiūrėjau visą įstatyminę bazę, ji yra parengta visai neblogai. Aš labai gerai vertinu ekspertus. Bet mes sukuriame precedentą, kai į projektų europiniams struktūriniams fondamas parengimą įtraukiami profesionalūs rašytojai, kurie paima dalį pinigų už to projekto sėkmingą prastūmimą arba patvirtinimą. Mes sukuriame precedentą, kad yra tik išrinktųjų grupelė ir atsiranda organizacijų, kurios puikiai parašo projektą, jis puikiai įvertinamas, bet veikla yra gana abejotina. Tokių precedentų fonde yra labai daug. Sumos taip pat yra labai didelės. Jei anksčiau gaudavai 10 tūkst. eurų, tai būdavo milžiniški pinigai. O šiandien matome, kad ir dešimtimis, ir šimtais tūkstančių yra išmėtoma. Kokią mes dabar turime sporto statistiką, kiek ji yra atnaujinta, kiek aktuali, kiek yra žinoma visuomenei? Kiek tai yra susieta su sporto politika? Ji yra visiškai atsieta, niekaip nesusieta nei su fondu, nei su pačiu sporto valdymu. Statistika eina sau, o šis dalykas eina sau.

Kas atlieka sporto veiklos efektyvumo analizę? Ar sportui skiriami pinigai duoda efektą? Jei Algimantas sako, kad jis 2 tūkst. žmonių sekmadienį pakviečia, suorganizuoja trasos paruošimą, pasirūpina arbata, tų žmonių saugumu, sutinka juos ir išlydi, tai koks yra tokios veiklos efektyvumas? Tai yra fantastinis, šimtaprocentinis panaudotų pinigų efektyvumas. Bet jeigu mes skiriame 250 tūkst. tokiai veiklai, kurioje dalyvauja 20 ar 30 žmonių? Todėl kyla klausimas: kodėl yra skiriama labai didelė suma lėšų, bet nesiaiškinama, ar tikslingai yra finansuojami projektai? Dar kartą sakau: ekspertai labai gerai įvertina projektus, bet jie niekaip nėra susiję su strategija ar su valstybės politika, kas mums labiausiai ir kliūva.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Algimantai, kas šiuo atveju turėtų įvertinti tą situaciją. Ką reiktų daryti?

A.JUCEVIČIUS: Reikia visur ieškoti darnos ir supratimo. Ir šiandien, rašydami vairius projektus, mes sakome, kad prisidedame prie valstybės programos įgyvendinimo. Jeigu tai supras ir valstybinės, ir visuomeninės organizacijos, kurios ruošia tuos renginius, mes visuomet pasieksime tikslą. Aš manau, kad reikia žiūrėti tik į priekį ir spręsti tas laikinas problemas. Galvoju, kad viskas susidėlios. Labiausiai turi būti suinteresuotas žmogus, kuriam rūpi jo sveikata, jo darbingumas.

A.VASILIAUSKAS: Norėčiau pasidalinti pastebėjimu, kad mes esame Europos Sąjungos nariai, o visa Europa nukeliavo į priekį. Ponas A.Raslanas teigė, kad mūsų šalyje meistriškumo reikalai sutvarkyti neblogai, yra programinis finansavimas, kriterijai, principai. Tačiau kol mūsų šalyje nebus efektyvumo įvertinimo programos, mes apie tai kalbėsime dar labai daug ir labai dažnai. Mūsų pageidavimas toks, kad būtų kuriama nauja strategija.

Patiko man ir premjero Skvernelio išsakytos mintys: buvo pareikalauta pasakyti, kur buvo padėti 7 mln. eurų ir kas buvo padaryta, kad jaunuolis, atėjęs į kariuomenę, galėtų nuo žemės bent kario krepšį atkelti. Tai tik parodė, kokia prasta yra fizinio parengimo padėtis. Grįšiu dar prie teiginio, kad „daugiau nebus taip, kaip buvo“. O kas gi pasikeitė? Ponas Algirdas priminė, anksčiau buvo taryba, kuri, esant kokiems nors neaiškumams, pasikviesdavo ekspertus. Modelis išliko tas pats, tačiau komisijos tapo tik priedangomis, nes galutinius sprendimus priima ministras arba ministro paskirtos institucijos.

A.RASLANAS: Vyriausybės programos 175 punktas sako: „atnaujinsime kūno kultūros pamokų turinį“. Gerai, bet mes kalbame apie tai, kad naujame Kūno kultūros ir sporto įstatyme, naujoje redakcijoje, šiuo metu yra numatyta trečia kūno kultūros ir sveikatos ugdymo pamoka. Pavasarį Seimas patvirtino Sveikatos tausojimo ir stiprinimo gaires, kuriose numatyta arba liko keletas tokių labai stiprių punktų, kokiu būdu būtų galima tausoti žmonių sveikatą, stiprinti žmonių sveikatą. Ten yra numatyta daug aiškesnių dalykų, kas ir kaip turėtų būti plėtojama. Tvirtinant tas gaires, buvo galvojama ir siūloma, kad jos būtų susietos su fondo finansuojamo „Sportas visiems“ dalimi, kadangi sveikatinimo priemonės eina per šių žmonių rankas. Mes viso to nematome. Patvirtintos gairės važiuoja sau, strategija jau baigiasi, kitos mes neturime, fondas vienaip ar kitaip yra išblaškytas, kuo mes dabar daugiau ar mažiau esame nepatenkinti. Kyla klausimas, o ką dabar reikia daryti? Laikas ministerijai daryti tai, ką mes darydavome kongresuose. Jie vykdavo kas ketveri metai, todėl matydavome aiškiai į priekį. Rengiant kongresą ir kongreso medžiagą, dalyvaudavo apie 600 sporto žmonių. Visi dėdavome po savo gabaliuką, po savo matymą, kokia kryptimi mes turime judėti 4 ar 8 metus. Ne ministerija valdo tą situaciją, o žmonės, kurie gyvena Lietuvoje ir plėtoja savo visuomenines veiklas. Čia yra visa jėga. Europoje ir visame pasaulyje nevyriausybinis sektorius yra pagrindinė jėga, o ne ministerijos. Todėl mums reikia aiškios ministerijos politikos, reikėtų sudaryti darbo grupes, pakviesti visuomenininkus, nevyriausybininkus, kurie įneštų savo proto indėlį, kad numatytumėm strategiją, sakykime, iki 2032 metų. Turime ne šnekėti, o priimti vyriausybinę arba valstybės nacionalinę „Sportas visiems“ programą. Tada mes žinotumėm, kad 50 proc. fondo lėšų eina dideliam meistriškumui, kuris gali būti skaidomas ir inventoriui, ir įrangai, ir pan., bet 50 proc. turi būti aiškiai deklaruota būtent šiai nacionalinei programai įgyvendinti. Turėtų būti ne 3 kūno kultūros pamokos, o 4 ar 5, jei norime, kad atėjęs kareivis arba jaunuolis pakeltų tą krepšį, įliptų į tanką ir dar išliptų.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip manote, ar narystė NATO garantuoja Lietuvos saugumą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar Lietuvoje ne per anksti pradedamas kalėdinis laikotarpis?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +10 C

+4 +6 C

 

+1 +3 C

+9 +11 C

+4 +6 C

 

 +9 +11 C

4-7 m/s

2-3 m/s

 

3-5 m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.1006 PLN - 4.2874
RUB - 70.8149 CHF - 1.0894
GBP - 0.8576 NOK - 10.1390