Skaitau laikraštį ir vis užkliūna valdininkų paaiškinimas, kad viskas, ką jie daro, yra žmonių labui. Suprask, kad kaimiečiui būtų geriau, jei pašto skyrius dirbs tik 15 minutėlių per dieną, kad mamai būtų geriau, jei jos vaikas gaus darželį... už 15 kilometrų nuo namų, kad tėvui būtų geriau, jei jį prievarta privers eiti tėvystės atostogų ir pan. Ir aišku, kad visiems būtų geriau ir saugiau, reikėtų pinigus nešiotis tik bankinėse kortelėse. Taigi papasakosiu, koks tai gėris.
Prieš kelias dienas į svečius atvažiavo sena draugė iš Baltarusijos. Sumaniau gi jai Vilnių parodyti, kava pavaišinti. Iš pat ankstaus ryto kėlėmės ir išdidžiai žygiuojame Gedimino prospektu. Aš, kaip modernios šalies moderni pensininkė, neturiu nė vieno gryno euro. Pakviečiu kompanionę kavos atsigerti. Prieiname prie Lukiškių aikštėje esančio paviljono, užsakau dvi balintas kavas išsinešti ir pakišu bankinę kortelę, kad draugė matytų, kaip dabar vos ją prikišiu ir supypsėjęs aparatas praneš apie sėkmingą pirkinį. Kišu, nepypsi. Vėl kišu - vėl nepypsi. Jauna kavos pardavėja sako: „Visą rytą internetas streikuoja, gal grynais galite sumokėti“. Galėčiau, kad jų turėčiau. Betgi klausausi, ką valdžia ir įtakingi bankininkai sako: nelaikykite grynųjų pinigų, nes tapsite sukčių aukomis...
Ech, atsiprašau baltarusės ir žygiuojame prie kitos kavinės. Šįkart mano draugė jau norėtų paragauti kavos su irisų sirupu, ką gi - negaila. Bet kortelė visagalė vėl paveda. Kavos pardavėja vėl prašo grynųjų, nes nėra interneto. Na, po galais! Visa raudona iš gėdos rimtu veidu pareiškiu, kad netoli yra banko skyrius, eime nusiimsiu pinigų. Iki jo atidarymo, žinoma, tenka pusvalandį laukti už durų.
Tačiau durims iškilmingai atsivėrus, sužinau, kad „klientų patogumui grynųjų pinigų operacijos čia neteikiamos“. Na, po velnių - pasiimkite tą savo kortelę ir duokite man grynųjų pinigų! Po tokios mano replikos bankininkė pasiunčia mus... į kitą banko skyrių.
Taigi, kantrybės jau nebeturinti mano kompanionė pasiūlo užeiti į valiutos keityklą ir iškeitusi kelis tūkstančius rublių nuperka mudviem kavos.
Štai tokie modernios pensininkės nuotykiai modernioje šalyje. Pamoka visiems laikams - reikia turėti tikrų pinigų, kuriuos įsidedi į rankinę ar kišenę ir jautiesi saugus. O kortelė ir yra tik kortelė. Gerai, jeigu technologijos veikia ir atsiskaityti ja yra galimybė, tačiau vos kažkam sustreikavus lieki su plastiko gabalu kišenėje. Ir naudos iš jo - jokios.