9 nuotr.LRT už 50 tūkst. eurų pasamdyti ekspertai nustatė, jog visuomeniniam transliuotojui reikia naujų patalpų. Matyt, pinigams sandėliuoti. Nes kasmet gauna iš valstybės biudžeto 40 mln. eurų. O naujas pastatas kainuotų dar 48 mln. eurų.
Perversmas žurnalistikoje. Pasirodo, transliuojamų žinių kokybė jau tiesiogiai priklausoma nuo pastato. Nuo plytų, stiklo, čerpių. Bet ne nuo mikrofono, telefono, rašiklio. Pavoš kolegos galvą po nauju stogu - ir galva nušvis. Užčirkš tik teigiamą informaciją. Apie maloningąją, milijonus dalinančią valdžią. Toks pats darbo kokybės vertinimo kriterijus (stiklais, armatūra, plytomis) galioja ir kai kurioms kitoms profesijoms. Prokuroras kokybiškas tik naujuose rūmuose. VSD darbuotojas - irgi tik rūmuose. Teisėjas - tik rūmuose. Žemdirbystė kokybiška tik Kaune už milijonus išnuomotuose rūmuose. Valstybė tampa taisyklinga tik tada, kai elitas į ją žvelgia pro rūmų langus. O mes - pro blokinių narvelių langus.
Ką tai reiškia? Vidutinės kokybės publika bando susireikšminti daiktais. Pvz., rūmais. Tačiau kaip barzda nepadaro filosofo, skrybėlė - inteligento, taip nauja pakuotė nesukuria naujos žiniasklaidos. Pasaulį keičia ne įpakavimai, bet pažangus mąstymas. Ne naujas LRT namas, bet transliacijų turiniai. Nes daiktų kaitaliojimas tik simuliuoja progresą. Nemanau, kad TV žurnalisto darbas yra sunkesnis nei neurochirurgo ar mokslininko matematiko. Tačiau gydytojai, mokslininkai gauna grašius. O žurnalistams kartais pakanka tik nepraustaburnio reputacijos. Ar gražaus veidelio. Ir malonaus balso tembro. Kad pačiauškėtų eteryje. Apie ką? Apie tai, ką praneša ir komercinės televizijos. Tad ką išloštų mokesčių mokėtojas, sutupdęs LRT komandą naujuose rūmuose? Gautų tą pačią „Džesiką Flečer“. Tą patį „Senį“ ir „Komisarą Reksą“.
