Kodėl Lietuvoje toli gražu ne visiems gyventi gera? Kodėl žmonės užsidirbti būstui ir pragyvenimui važiuoja į užsienį? Kodėl piliečiai nusivylę politika ir politikais? Sakoma, kad kalta ne valdžia, nes, kokią išsirenkame, tokią ir turime, galima pamanyti, kad kaip į parduotuvę atėjai, pasižiūrėjai, kuri prekė kokybiškesnė, ir įsigijai. Jei tikrai kokybiška, tarnauja ilgai. Na, bet rinkimas į valdžią ne batų pirkimas. Į žmonių „dūšią“ neįlįsi ir visų minčių neperskaitysi. Žinoma, lieka pasidomėti, ką tas žmogus apskritai nuveikęs ir kokios jo vertybės. Prieš rinkimus, visi gražiai kalba, kokius kalnus nuvers, kokias problemas išspręs. O rezultatas? Ogi ta pati praktika, kuri nesikeičia metų metus, net keičiantis valdžioms.
Pirma - nėra toliaregiško matymo, kaip tam tikri sprendimai ar įsipareigojimai Briuseliui ne tik trumpalaikėje, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje paveiks valstybę, mokesčių mokėtojų, jų vaikų ir anūkų kišenes. Kokios naudos turėsime. Antra - nėra darbų tęstinumo pasikeitus valdžioms. Atėjo vieni, kažką padarė, atėjo kiti, pasakė, kad padarysime kitaip. Ir taip pasaka be galo. Ką jau kalbėti apie nuolatines rietenas, interpeliacijas ir atsakomybės kratymąsi.
Gali būti išsilavinę, oratorinių gebėjimų kupini kandidatai, išsitaisę garsių dizainerių stiliumi, su gerais norais į valdžią prasimušę, tačiau ką jie gali padaryti, kai nesustodamas politikos ir tos pačios praktikos traukinys važiuoja metų metus? Supermenų politikoje nebūna. O jeigu tokių atsiranda, jie nesustabdo to traukinio.
Tačiau apmaudžiausia tai, kad dėl politinių klaidų, nepasiteisinusių projektų, galiausiai kalti lieka mokesčių mokėtojai. Jiems paliekami srėbti tie viralai. Atsakomybė? Kokia atsakomybė, pabūsiu kadenciją ar kelias ir viso gero. Mūsų prezidentas yra pasakęs, kad kolektyvinė atsakomybė yra jokia atsakomybė. Tai būkite kiekvienas atsakingas už tai, kokias srėbalynes verdate mokesčių mokėtojams.